Diana Paklonskaitė | POEZIJA
Dviejų eilėraščių skaitymai
V. K. Jonyno galerijoje
laukiu šeštadienio ryto, nes vienuolikta valanda
tinkamiausias laikas poezijai –
akys po nakties pailsėjusios išmiegoti alaus likučiai
o ir kiti dalyviai dar neįkaušę, –
nesistumdo, garsiai neburbuliuoja
neatsistoja koks plačiapetis ir nepavagia vaizdo
čia vietos užtenka visiems –
jaunieji žodžių alpinistai užkariauja laiptus
ir jauku, lyg tūnotum Everesto papėdėje
be to, tik du eilėraščiai, du! –
vadinasi, nespės išprakaituoti pažastys
neišdžius gerklė, neužlūš balsas
ir, tikėtina, lengviau išlaikysi dėmesį
net nuobodžiaujančių poetų
laukiu šeštadienio ryto, nes žinau –
atsistosiu prieš mikrofoną viena iš pirmųjų –
nereiks kentėti ant degančios kėdutės
iki renginio galo, kai visiems jau išeinant
staiga susivoki, kad negirdėjai
pusės žodžių laukdama, kol bus ištartas vienas –
tavo pavardė
laukiu poezijos skaitymų Jonyno galerijoj –
ten Dainiaus ir Ričardo magiškas paprastumas
sūkuriuoja dar nuo pernykščio rudens
o žiūrėk, ir saulės pluoštas įkrinta
pro medinio stogo langiukąDaugiau