Zita Mažeikaitė | POEZIJA
KREPAS
Japonė šaltoj kalnų trobelėj
audžia krepą iš sukrių kanapinių siūlų.
Ant sniego ilgos rietimų juostos,
melsvos, švelniai violetinės, baltos –
brangiems kimono.
Sodely regiu savo močiutę,
iš vakaro tiesiančią drobes,
šiurkščias, kietai sumuštas – paklodines.
Tėvas sukučiu veja kanapinę virvę.
Ties langu tebestirkso vãgis –
keturkampė vinis.Daugiau