fbpx
0
  • Krepšelyje nėra produktų.
Krepšelis Iš viso:0,00 €
2023-09-22

ISTORIJA IR POEZIJA

Erika DRUNGYTĖ

Praėjus 100 metų po bet kokio įvykio, po bet kokios santvarkos, po bet kurių judėjimų ir stilių radimosi, kažkas visuomenėse, valstybėse ir kultūrose pakinta. Nes atsiranda pakankamas atstumas į praeitį pažvelgti be asmeninių nuoskaudų, be pulsuojančių prisiminimų, be subjektyvių vertinimų. Ką jau kalbėti apie dar nepasiekiamiau istoriniame laike nutolusius reiškinius. Lieka legendos, būtų ir nebūtų nutikimų aidai, simboliai ir artefaktai. Ir kuo labiau nusitrina jų panaudojimo aktualumas, tuo aiškiau išsigrynina pavidalai be juos lydinčių teiginių, neiginių, apkalbų ar pagarbinimų. Jei kalbėtume apie meną, laikas tik dar labiau sustiprina talentingųjų vertę, apsimetėlių užmarštį.Daugiau

2023-09-22

VALENTINAS NOVOPOLSKIS: AKTORIAUS SĄŽINĖ PRIEŠ PARAZITAVIMĄ

Kalbino Silvija Butkutė

Kalbindama teatro ir kino aktorių Valentiną Novopolskį supratau, kad šios profesijos atstovai atostogauja mažai: štai rudens sezonui prasidėjus Valentino laukia „hamletiška“ premjera Vilniaus senajame teatre, o kino ekranuose netrukus pasirodys viltingas pilnametražis filmas „Devintas žingsnis“. Daugiau nei per dvidešimt metų scenoje menininkas sukūrė daugybę vaidmenų, tačiau prisipažįsta – nedažnai aplanko pasitenkinimo jausmas, kad aktorinė užduotis išpildyta maksimaliai.Daugiau

2023-09-22

ALVYDAS VALENTA | Poezija

Epidemijos išklotinė pagal Alberą Kamiu

Visos epidemijos prasideda vienodai –
pastebimai suaktyvėjusia žiurkių ir turistų veikla,
kaistančia ekonomika,
padidėjusiu žurnalistų dėmesiu vietos problemoms
(Alberas Kamiu tai žinojo ir papasakojo).
Prasideda atsitiktiniais atvejais,
augančia statistika,
piliečių abejonėmis skaičių patikimumu,
valdininkų delsimu,
ugningomis politikų kalbomis
apie visuotinį karantiną.
Tada ateina eilė sąmokslo teorijoms, vakcinoms, skiepams,
nemokamiems ir mokamiems testams,
vakseriams ir antivakseriams,
Prezidentūros priekaištams Vyriausybei…
Maro mergelėms, coronos šikšnosparniams,
maliariniams uodams, musėms cėcė,
nematomiems virusams,
besibraižantiems apie duris,
beldžiantiems į aptemdytus langus,
lendantiems po kaukėmis ir į sąžines,
į pirmuosius dienraščių puslapius.
Visos epidemijos prasideda ir baigiasi vienodai –
staiga, niekam nesitikint,
baruose, kavinėse, gatvėse
išvargintiems miestiečiams švenčiant gyvenimą,
laistant vyną ir pažadus
būti geresniems, nuolankesniems,
labiau mylėti savo artimą,
tik retam duota girdėti
atsargius Maro mergelių žingsnius,
coronos šikšnosparnių šnarėjimą,
žinoti: Maras tebegyvena tarp mūsų.Daugiau

2023-09-22

TIRŠTOS LAIKO TUŠTUMOS PAVIRŠIUOSE

AISTĖ M. GRAJAUSKAITĖ

Esame linkę gyventi pagal scenarijus. Klasikinius – susitiko, įsimylėjo, susituokė, susilaukė vaikų, užaugino, išsiskyrė, baigė gyvenimą su kitu – arba mažiau kanoninius. Pastaruosiuose neretai randame gyvenimus keičiančių įvykių: mirtys ir netektys, emigracijos ir atsisveikinimai, praradimai ir netikėtai klasika tampantys, kaip fontanuose gulinčios monetos, atradimai. Vienas iš tokių atradimų buvo Ievos Martinaitytės-Mediodia kūryba, sukėlusi daug emocijų.Daugiau

2023-09-22

ESKAPISTAI

KIRILL KOBRIN

Knygoje, kurią aptarsime vėliau, aptikau nuostabią biografinę pastabą: „Britų estetas ir ekscentrikas (1906–1987), didžiąją paskutiniųjų gyvenimo metų dalį praleidęs lovoje savo namuose Vilsfordo dvare, kurdamas drabužius taip ir neparašyto romano, kurio veiksmas vyksta Marselyje, herojams.“ Didis kūrinys, taip ir likęs ant šio nuostabaus žmogaus darbo stalo, vadinosi „Laskaras“, kartais – „Pajūrio bulvaro istorija“, retsykiais „Laskaras: istorija, kurią privalai pamiršti“. Gulinėtojo vardas – Stephenas Tennantas; jis tikrai buvo estetas, ekscentrikas, taip pat aristokratas ir homoseksualas. Kuo tapo vyresnis, tuo daugiau laiko Tennantas praleisdavo lovoje, bet ne dėl silpnumo ar ligos, o dėl ideologinių priežasčių. Jis buvo dykinėtojas – iš principo ir įsitikinimo, jį domino tik (savitai jo suprastas) Grožis, visa kita jam kėlė arba panieką, arba (dažniausiai) siaubą. Stephenas Tennantas buvo tipiškas XX a. trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių Anglijos aristokratiško gyvenimo, kurį fantastiškai išsamiai aprašė Pelhamas Grenvillis Wodehousas ir Evelynas Waugh, personažas.Daugiau

2023-09-22

NINO ROTA – F. FELLINIO KOMPOZITORIUS, ARBA MUZIKOS GENIJUS, KURIO NEPAMENAME

SIMONAS JURKEVIČIUS

Turbūt ne kartą kiekvienas esame po nosimi švilpavę ar niūniavę garsiąją „Krikštatėvio“ melodiją, galbūt yra ir tokių, kurie šią garsiąją kompoziciją buvo kadaise nustatę kaip savo telefono skambučio toną. Melodija paprasta, tačiau tiek geniali ir įsimintina, kad kartą ją išgirdus tiesiog nebeįmanoma užmiršti, ji tarsi įsirašo į pasąmonę. Svajingas motyvas yra neatsiejamas akcentas vieno visų laikų garsiausio Holivudo filmų, tapusių kino klasika – tai Francis’io Fordo Coppolos trilogija „Krikštatėvis“ (The Godfather, 1972), pasakojanti apie pokario Sicilijos mafijos gangsterių dramą Amerikoje. Trilogijos pagrindinė melodija – viena įsimintiniausių kino istorijoje, žinoma daugeliui, panašiai kaip filmų „Žvaigždžių karai“, „Neįmanoma misija“, „Juros periodo parkas“ arba „Indijana Džounsas“ melodijas.Daugiau

2023-09-22

KAIP MOKOSI BESIVARŽANTYS NEUROTINKLAI

PURNASAI GUDIKANDULA

Straipsnio ištrauka


2018 m. spalio 23–25 d. Niujorke „Christie’s“ aukcionas pasiūlė parduoti portretą, kurį sugeneravo Paryžiuje įsikūrusi grupė „Obvious“ (Hugo Caselles-Dupre, Pierre’as Fautrelis ir Gauthier Vernier), naudodama dirbtinio intelekto algoritmą GAN. Aukciono namų duomenimis, už šį darbą planuota gauti 7–10 tūkst. JAV dolerių. Visų nuostabai, jis buvo parduotas anoniminiam aukciono dalyviui, telefonu pasiūliusiam kainą, 4300 procentų viršijusią pradinį įvertinimą (už 432 tūkst. JAV dolerių – V. S.). Tai buvo pirmas kartas, kai aukcione parduotas DI sukurtas paveikslas.Daugiau

2023-09-22

BORISAS ELDAGSENAS. APIE DRAMBLĮ KAMBARY IR KITAS NUTYLĖTAS TRAUMAS

EGLĖ PETREIKIENĖ

Vokiečių menininkas, fotografas Borisas Eldagsenas dirbtiniu intelektu (DI), tiksliau – generatyviniais besivaržančiais tinklais (angl. GAN), susidomėjo dar 2014 m. „Kaip įdomu! – pagalvojo jis, pamatęs sugeneruotus rezultatus. – Tik menkai apdorota.“ 2022-ųjų liepą savo kolegos prancūzo Davido Fathi surengtame seminare jis sužinojo, kas pastaraisiais metais vyksta DI srityje. Paragintas užsirašė į „DALL-E 2“ prieigos laukiančiųjų sąrašą ir buvo priimtas anksčiau, nei patarimą davęs Fathi. DI „užkabino“ jį nuo pat pirmos akimirkos ir nebepaleidžia. Praėjusį rugsėjį Boriso partnerei buvo diagnozuota onkologinė liga, tad visą rudenį jiedu daug laiko praleido gydymo įstaigose, todėl vienintelis būdas menininkui išlikti kūrybingam buvo dirbtinis intelektas, suteikęs galimybę kurti išmaniajame telefone, kad ir kur sėdėtų. Tai tik vienas iš daugelio aspektų, kodėl Borisui taip patinka DI.Daugiau

Dirbtinio intelekto iliustracija
2023-09-22

KĄ PASAKOJA MADOS LITERATŪRA?

JUSTINA SEMČENKAITĖ

AR SKAITYMAS VIS DAR MADINGAS?

Negaliu prisiminti, nei kur, nei kada išgirdau pasakymą, jog knygos – tai langas į pasaulį, tarsi būdas nugyventi skirtingus gyvenimus ir aplankyti tolimiausias vietas, neperžengiant savo namų slenksčio. Kartais neprireikia net slenksčio – užtenka patogiai susirangyti ant sofos ar tądien nė neišlipti iš lovos, kai gero skaitinio dėka per kelias valandas pabuvojame ten, kur prieš tai net geriausių norų turėdami neplanavome keliauti. Ir čia turiu galvoje ne tik fizines vietas. Ir dar, knygos geba nunešti į atokiausius sąmonės kampelius, apie kuriuos sužinome tik sekdami sakinių labirintais.Daugiau

2023-09-22

MODERNIZMO IR TARPUKARIO BUTAS: DIDELIS PAPRASTUMAS

Aistė Dičkalnytė

XX a. pr. pradėjęs skleistis naujasis modernizmo stilius išsiskyrė tradicijų atmetimu, naujumo siekiu, radikalumu bei eksperimentais. Architektūros kontekste vienas pirmųjų jo idėjas išsakė Austrijos architektas Adolfas Loosas, 1908 m. išspausdintame manifeste „Ornamentas ir nusikaltimas“ (Ornament und Verbrechen) kritikavęs pastatų dekoratyvumą bei teigęs, kad bet koks fasadų pagražinimas yra nereikalingas. Šios Looso mintys vėliau tapo modernizmo architektūros ir dizaino koncepcijos ašimi. Tarpukariu įsivyravęs stilius neaplenkė ir interjero dizaino. Tuomet siekta kardinaliai pakeisti iki tol egzistavusį gero skonio ir gražių namų suvokimą, o naujų idėjų propagavimui itin pasitarnavo parodos ir ypač spauda. Vakarų Europos periodiniai specializuoti žurnalai jau gvildeno modernaus erdvių apstatymo bei bendrąsias dizaino temas, ir nors Lietuvoje tokio leidinio dar nebuvo, visgi patarimų, pamokymų, kaip įsirengti ar atnaujinti būstą, netrūko ir čia. Tam puikiai tiko plačiajai visuomenei, ypač moterims, skirta spauda, veikusi kaip vienas svarbiausių buities modernizavimo idėjų sklaidos kanalų: įvairaus pobūdžio periodikoje publikuotos straipsnių serijos, kai kuriuose leidiniuose net įvestos specialios rubrikos. Taigi, tai puikus šaltinis, atspindintis anų dienų dvasią bei madų kismą. Šiandien kai kurie sumanymai skamba komiškai, tačiau daugelis jų gali būti naudingi ir mums, tad plačiau pažvelkime, kaip Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais namus siūlė atnaujinti modernieji nuomonės formuotojai.Daugiau

2023-09-22

ATMINTIS IR UŽMARŠTIS MATERIJOJE: BEDVASIAI INTERJERAI MŪSŲ ŠIUOLAIKINIAM DVASINGUMUI

Marija Puipaitė

Noriu pasvarstyti apie šiuolaikinį interjerą, t. y. apie jo tendencijas Lietuvoje, kaip atminties (o gal greičiau užmaršties) kultūros išraišką. Savotiškas siekis nusinulinti, būtojo laiko ir bet kokio konteksto ištrynimas, noras būti objektyviai skoningiems ir labai tvarkingiems čia pasireiškė skandinaviško dizaino įsigalėjimu. Iš dalies tokios temos imtis mane paskatino būtent danų kūrėjo Arne’ės Jenseno (dizaino studija „Arne Aksel“) komentaras laikraštyje „The New York Times“: „Danija tapo žeme be dekoratyvumo. Tūnome toje baltoje, pilkoje arba smėlio spalvos dėžėje jau kokius 20–25 metus. Manau, žmonėms šito jau gana.“Daugiau

Juozas Galkus. Plakato „Juozo Galkaus plakatų paroda“ eskizas, 1980. Iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo
2023-09-22

CHAMELEONIŠKASIS PLAKATŲ KŪRĖJAS JUOZAS GALKUS

DEIMA ŽUKLYTĖ-GASPERAITIENĖ

Motorlaivių ekskursijos, obligacijų įsigijimas, oficiozinio laikraščio „Tiesa“ rek­lamos – sovietmečiu dirbusiems plakatų kūrėjams tekdavo apipavidalinti viską, įskaitant ir politinius-propagandinius lozungus. Tačiau talentingiems dailininkams bet kuri tema galėjo tapti pretekstu originaliems formos ieškojimams – nesutrukdydavo nei priekabūs užsakovai, nei cenzūra. Tokiomis sudėtingomis sąlygomis daugiau nei 500 plakatų per gyvenimą sukūrė Juozas Galkus – grafikas, Vilniaus dailės akademijos profesorius emeritas, įvertintas aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais. Visgi menininko kelias nebuvo vien rožėmis klotas, už netinkamus motyvus ne kartą teko sulaukti ir priekaištų, vos per plauką nebūti išmestam iš dėstytojo pareigų.Daugiau

2023-09-21

„ŽEMĖS DREBĖJIMAI“. NEAPOLYJE PRISTATYTO SPEKTAKLIO ESKIZO IŠTRAUKOS

RIMANTAS RIBAČIAUSKAS

Neapolyje, Italijos Kampanijos regiono sostinėje, visada norisi truputį pasisaugoti. Siaurose centrinės dalies gatvėse didžiuliais greičiais laksto motoroleriai, turistiniai vadovai įspėja apie kišenvagius, kavos puodelio kaina kinta atsižvelgiant į tai, kokia kalba užsisakai. Nėra taip, kad grėsmė stovėtų tiesiai priešais – ji kažkur šalia, už kampo; nežinia, kada pasirodys, o gal taip ir liks nematoma.Daugiau

2023-09-22

ALEKSANDRAS BUROKAS | Poezija

Parodyk, koks švelnus, žiaurus, šlykštus, koks šventvagiškas ir menkysta gali būti. Parodyk aistrą ir pragaištį. Parodyk meilę, buddhą ir dievą. Parodyk. Parodyk man savo Poeziją.

Sibiro Vyšnios

i.
grįžta suirzus
be kinderio, be kolos
palinkėti saldžių, pabučiuoti.
mamytė užpila žibalo —
„susigadinsi akis“.

ii.
ryte — blogiausia.
sėdžiu vitražinėm akim
prie puodelio,
prie Dogarlado pelkės
ir užuodžiu… lembas.

iii.
poezija, kai
nebereikia ieškoti, kai
nėra nieko,
kas nebūtų poezija.
gluosnis ir vėjas, meile,
tai šlamėjimas
šio vienišo kosmoso.

iv.
močiutė laukia,
ša! močiutė tauposi
visą gyvenimą.
vyno, fois gras — rieškutėm! —
sūrio ir aguonpienio.

v.
o jei surasiu? —
vartau išsiviepęs karūną,
žilutėmis pintą.
šiąnakt naivus ir įžūlus,
dvidešimties bodhisattva.

vi.
rūkydamas, vėl
prigavau buddhą meluojant.
nemirktelėjęs!
skabo lelijas laukys
(pamaniau juoda antis).

vii.
ir aš valkata,
rimtie, ir aš apleidau
miestą dėl jūros.
sužvejojo kiras saulėlydį
ir ašakom paspringo.

viii.
vėstant vakarams
rugpjūčio, nebedirbsiu.
ir viens, ir du, ir
pagaliau rasiu laiko sau
žingsneliu rugsėjo.

ix.
parvežu smėlio —
pastaraisiais ypač trūksta
jūros kvapo.
kašikėlis mėlynių
ir pirmų užmirštuolių.

x.
kaip aš atrodau —
ne per jaunas, ar plaukai
pakankamai suvelti?
radau naujus kvepalus —
sakė Sibiro Vyšnios.Daugiau

Rodyti daugiau