Parodyk, koks švelnus, žiaurus, šlykštus, koks šventvagiškas ir menkysta gali būti. Parodyk aistrą ir pragaištį. Parodyk meilę, buddhą ir dievą. Parodyk. Parodyk man savo Poeziją.

Sibiro Vyšnios

i.
grįžta suirzus
be kinderio, be kolos
palinkėti saldžių, pabučiuoti.
mamytė užpila žibalo —
„susigadinsi akis“.

ii.
ryte — blogiausia.
sėdžiu vitražinėm akim
prie puodelio,
prie Dogarlado pelkės
ir užuodžiu… lembas.

iii.
poezija, kai
nebereikia ieškoti, kai
nėra nieko,
kas nebūtų poezija.
gluosnis ir vėjas, meile,
tai šlamėjimas
šio vienišo kosmoso.

iv.
močiutė laukia,
ša! močiutė tauposi
visą gyvenimą.
vyno, fois gras — rieškutėm! —
sūrio ir aguonpienio.

v.
o jei surasiu? —
vartau išsiviepęs karūną,
žilutėmis pintą.
šiąnakt naivus ir įžūlus,
dvidešimties bodhisattva.

vi.
rūkydamas, vėl
prigavau buddhą meluojant.
nemirktelėjęs!
skabo lelijas laukys
(pamaniau juoda antis).

vii.
ir aš valkata,
rimtie, ir aš apleidau
miestą dėl jūros.
sužvejojo kiras saulėlydį
ir ašakom paspringo.

viii.
vėstant vakarams
rugpjūčio, nebedirbsiu.
ir viens, ir du, ir
pagaliau rasiu laiko sau
žingsneliu rugsėjo.

ix.
parvežu smėlio —
pastaraisiais ypač trūksta
jūros kvapo.
kašikėlis mėlynių
ir pirmų užmirštuolių.

x.
kaip aš atrodau —
ne per jaunas, ar plaukai
pakankamai suvelti?
radau naujus kvepalus —
sakė Sibiro Vyšnios.

Publikacijos autorius – anglų kalbos filologas, dirbantis finansinių nusikaltimų rizikos duomenų analitiku ir tikintis, kad programavimas nuo poezijos nėra labai nutolęs. Vaikystėje eiliuoti mėgino, bet rimtai kūrybai atsidėjo tik šiais metais. Didžiausias neakivaizdinis įkvėpėjas ir skatintojas – lietuvių poetas Rimas Burokas (1953–1980), Aleksandro senelis. Tačiau poetinio audinio radimąsi labiausiai inspiruoja dzenbudizmo filosofija ir tradicinė japonų eilėdara.

„Nemuno“ debiutantas sako: „Vieną ankstų rytą, prieš darbą, pusiau medituodamas, užklausiau savęs — kas yra poezija? Kokia yra poezijos prasmė, tikslas? Ar poezija gali išgelbėti pasaulį?

Poezija neišgelbės pasaulio. Paskutinė išeidama, ji tik išjungs šviesą. Poezija suduos pasauliui melodingą coup de grâce.“