1932 m. sausio 5 d. įvyko Maurice’o Ravelio Koncerto fortepijonui D-dur (kairiajai rankai) premjera. Kūrinį atliko austrų pianistas Paulas Wittgensteinas (jis taip pat Koncerto užsakovas) ir Vienos simfoninis orkestras. Sensacija tapo tai, kad pianistas skambino vien kairiąja ranka. Nes dešiniosios neteko Pirmajame pasauliniame kare.

Paradoksas – M. Ravelis buvo mobilizuotas į P. Witt­gensteino priešų kariuomenę, mūšyje patyrė itin sunkią galvos traumą, tad paskutiniuosius prancūzų kompozitoriaus gyvenimo metus apkartino progresuojanti smegenų liga, ir šitai atsispindėjo jo muzikoje. Nepaisant to, tuo laikotarpiu gimė reikšmingiausi M. Ravelio kūriniai, tarp jų garsusis „Boléro“, Koncertas fortepijonui kairiajai rankai ir Koncertas fortepijonui G-dur. Beje, teigiama, kad „Boléro“ plėtotę lėmė M. Ravelio kairiosios smegenų funkcijos neveiksnumas.

Apie Koncerto radimąsi kompozitorius rašė: „Sunkumų baimė niekada nėra tokia stipri, kaip malonumas su ja kovoti ir, jei įmanoma, įveikti. Štai kodėl sutikau su Wittgensteino prašymu sukurti jam koncertą.“ Taip buvę priešai, tapę karo aukomis, suvienijo kūrybines jėgas.

Django Reinhardtas tebėra visų laikų vienas žymiausių ir įtakingiausių džiazo gitaros virtuozų. Jo karjera galėjo nutrūkti 1928 m., kai gitaristas buvo vos aštuoniolikos. Per tabore kilusį gaisrą šis romų kilmės prancūzas skaudžiai nukentėjo – paralyžiuoti dešinioji koja ir du kairiosios rankos pirštai. Tačiau Django nepalūžo, sukūrė novatorišką grojimo techniką, stygoms spausti naudojo kairiosios rankos rodomąjį ir didįjį pirštus, retsykiais dar ir nykštį. Jo įtaka buvo tokia milžiniška, kad dar ilgai net kelios džiazo gitaristų kartos visame pasaulyje per stygas braukdavo tik dviem pirštais. Be kita ko, D. Reinhardtas išrado ir anuomet naują jazz manouche (romų džiazas) stilių.

Panašią nelaimę išgyveno ir legendinės grupės „Black Sabbath“ gitaristas Tony Iommi – būdamas 17 metų lakštinio metalo dirbtuvėje britas neteko didžiojo ir bevardžio pirštų galiukų. Ketino nutraukti muzikinę veiklą, tačiau, draugo patartas, iš plastikinių butelių dangtelių pasidirbo oda apvilktus antpirščius, ir kiek sumažino stygų tempimą. Nuo tada jo gitara įgavo išskirtinį, lengvai atpažįstamą garsą.

1984 m. grupės „Def Leppard“ būgnininkas Rickas Allenas pateko į autoavariją, kurioje jam buvo nutraukta ranka. Nors gydytojai sugebėjo prisiūti galūnę, visgi dėl infekcijos ją teko amputuoti. R. Allenas manė, kad jo karjera baigta. Vis dėlto grupės nariai rado kelis inžinierius, berankiui sukonstravusius specialų būgnų komplektą, kuriuo jis tebegroja iki šiol. Gerbėjai jį praminė „Perkūno dievu“.

Ne visada galūnių netenkama patyrus traumą. Štai žymus metalo gitaristas Lordas Lokhraedas gimė tik su dviem kairiosios rankos pirštais. Vis dėlto jis tebelaikomas puikiu black metal žanro atlikėjų. Gitaristas įkūrė grupę „Nocturnal Depression“, tituluojamą viena žymiausių Prancūzijoje.

Garsus prancūzų džiazo pianistas Michelis Pet­rucciani nuo gimimo sirgo klastinga genetine liga (osteogenesis imperfecta), dėl kurios kaulai itin trapūs, o jo atveju – dar ir neproporcingas kūnas. Muziko galva ir plaštakos buvo kaip suaugusio vyro, o kitos kūno dalys – tarsi mažamečio vaiko. Neretai publikuojama jautri nuotrauka, kurioje garsus amerikiečių džiazo saksofonininkas Charlesas Lloydas laiko pianistą priglaudęs prie krūtinės. 10-ajame dešimtmetyje Michaelis Pet­rucciani buvo kviestas dalyvauti tarptautiniame festivalyje „Kaunas Jazz“. Deja, anuomet Lietuvos medicina dar nebuvo pajėgi užtikrinti reikiamos priežiūros, tad pianistas neatvyko. O po kelerių metų mirė, būdamas vos 36-erių. Ši liga kamuoja ir amerikiečių smuikininkę Gaelynn Lea. Grieždama, instrumentą ji laiko kaip violončelę.

Amerikiečių roko grupės „Mötley Crüe“ gitaristas Mickas Marsas serga paveldima degeneracine liga (ankilozuojantis spondilitas), lemiančia laipsnišką kūno deformavimąsi, slopinančia judėjimą ir sukeliančia stiprų raumenų bei kaulų skausmą. M. Marsas propaguoja sveiką gyvenimo būdą, nuosekliai rūpinasi savo sveikata, nors žino, kad jo būklė neišvengiamai blogėja.

Praeityje itin populiarus amerikiečių vokalistas Hankas Williamsas gimė turėdamas stuburo sutrikimą (spina bifida occulta), dėl kurio jį visą gyvenimą vargino lėtiniai nugaros skausmai. Kai 1951 m. per medžioklę Hankas nesėkmingai pargriuvo, skausmas tapo neiškenčiamas. Nesėkminga operacija sukėlė priklausomybę nuo morfijaus ir piktnaudžiavimą alkoholiu, o galiausiai – ankstyvą mirtį sulaukus vos 29-erių.

1940 m. lapkričio 9 d. Katalonijos muzikos rūmuose (Palau de la Música Catalana) Barselonoje įvyko ispanų kompozitoriaus Joaquíno Rodrigo sukurto „Concierto de Aranjuez“ klasikinei gitarai ir orkestrui premjera. Kūrinį atliko gitaristas Regino Sainzas de la Maza ir Barselonos simfoninis orkestras (Orquesta Filarmónica de Barcelona). Koncerto lėtosios dalies pagrindinė tema tapo pasauliniu hitu. Ją gausiai interpretuoja visų žanrų atlikėjai. „Aranchuesas“ – melodija, kurios klausantis net nekyla mintis, kad šį tobulą grožį sukūrė neregys. Būdamas trejų metų J. Rodrigo susirgo difterija ir visiškai prarado regėjimą. Kompozitoriaus kūrinius natų popieriuje fiksuoti bei redaguoti ėmėsi jo žmona, žydų kilmės turkų pianistė Victoria Kamhi.

Johaną Sebastianą Bachą ir Georgą Friedrichą Händelį sieja ne tik tai, kad abu neabejotinai yra vokiečių baroko genijai. Juos kamavo katarakta, progresuojantis regėjimo praradimas. 1750 m. kovą ir balandį J. S. Bachą operavo anuomet žymus britų akių chirurgas Johnas Tay­loras. Deja, jis menkai paisė elementarios higienos reikalavimų. Tų metų liepą Bachas mirė. 1758 m. tas pats chirurgas operavo ir G. F. Händelį, kurį mirtis pasivijo netrukus.

Tarp muzikų neregių – palyginti daug, nes aklumas groti netrukdo. Tiesa, orkestrų nariais neregiai būti negali, mat nepajėgūs natas skaityti „iš lapo“. O štai tarp populiariųjų žanrų atstovų rasime nemažai ryškiausių žvaigždžių. Legendinis amerikiečių ritmenbliuzo ir soul vokalistas bei pianistas Ray‘us Charlesas apako vos šešerių. Manoma, dėl glaukomos. Stevie Wonderis gimė neišnešiotas, tad skubiai buvo nugabentas į ligoninės inkubatorių. Dėl deguonies pertekliaus prarado regėjimą. Ši būklė vadinama retinopatija. Garsusis popmuzikos atlikėjas gali matyti tik kai kuriuos kontūrus.

Bliuzroko virtuozas gitaristas bei vokalistas Jeffas Healey regėjimą prarado nuo akių vėžio (retinoblastomos), kai jam buvo vieni. Mirė 2008 m., sulaukęs 41 metų. Visos ankstyvojo bliuzo ir džiazo biografijos apipintos legendomis. Žinomos mažiausiai trys Armstrongo gimimo datos. Kuo prastesnis „Blind“ Lemono Jeffersono našlės liudijimas? Anot jos, žymus ankstyvojo bliuzo atlikėjas neteko regėjimo nuo vaikystėje jo atžvilgiu pamotės nuolat taikomos fizinės prievartos. Kituose šaltiniuose rašoma, kad Jeffersonas gimė aklas. Beje, archajiniame bliuze dominavo būtent neregiai, nes jų nepriimdavo dirbti kitų darbų.