PRASMINIO LAIKO BEIEŠKANT

Justinas Kisieliauskas

„Iš kur mes atėjome? Kas esame? Kur einame?“ – prancūzų menininko Paulio Gauguino paveikslo pavadinime – vieni fundamentaliausių egzistencinių klausimų, kuriuos retai, jei apskritai kada nors, užduodame gerdami savo rytinį kavos puodelį. Tai, kad nemaža šiuolaikinės visuomenės dalis gana patogiai gyvena nė nepradėdami ontologinių svarstymų, visai nestebina. Viena vertus, kaip rodo socialinės apklausos, prasmės paieškos žmogų dažnai glumina; kita vertus, šiandien jos šaltiniu gali tapti beveik bet kas. Tad nenustebkime, jei net pažįstamų intelektualų kompanijoje prabilę apie būtį būsime priversti pasijusti nejaukiai, o gal ir apkaltinti paprasčiausiu neturėjimu ką veikti.Daugiau

IŠPLĖSTINIS FENOMENAS. KŪNAI, HIPEROBJEKTAI IR ŠIUOLAIKINIS MENAS

Verónica Parselis

Paskutiniaisiais dešimtmečiais aprėpties klausimas tapo viena aktualiausių šiuolaikinio mąstymo problemų. Žmogiškoji patirtis, regis, nublanko prieš begalybę mūsų dabartį formuojančių procesų – ekologinių, žemiškų, laikinų. Tiek filosofija, tiek menas susiduria su šia disproporcija, mėgindami apmąstyti tikrovę, peržengdami paveldėtas racionalizmo ir modernybės kategorijas. Taigi aprėpties problema tampa nebe dydžio ar proporcijos klausimu, o ontologiniu iššūkiu: kaip suvokti pasaulį, kuriame žmogus nebėra centrinė figūra, o tik taškelis visiškai jį užgožiančiame sąryšių tinkle?Daugiau

NEMIRTINGAS GANDAS. DIEVO KLAUSIMAS IR MODERNYBĖS ILIUZIJA

ROBERT SPAEMANN

Garsus vokiečių filosofas Robertas Spaemannas (1927–2018), dėstęs Štutgarto, Heidelbergo, Miuncheno universitetuose, buvęs vizituojančiu profesoriumi Paryžiuje, Rio de Žaneire, Naujajame Levene ir Kinijos socialinių mokslų akademijoje Pekine, apie pasaulį ir jame veikiančiuosius mokėjo kalbėti aiškiai ir argumentuotai. Ieškodamas esminio atsakymo – ką reiškia moderniame pasaulyje būti žmogumi, sukūrė solidžių veikalų, gilinosi į naujųjų laikų idėjų istoriją, krikščioniškąją etiką, gamtos filosofiją, antropologiją, politinę filosofiją.Daugiau

ĮŽENGIMAS Į NUŠVITIMO KELIĄ

Śāntideva

Nerijus Milerius. Taip režisuojama filosofija

Kalbino Stasys Baltakis

Taigi, kas Tu esi?

Ką reiškia – kas? Atsimenu, kai siejau save vien su filosofija, radijo ar TV laidose manęs klausinėdavo, kaip čia jus įvardyti, pavyzdžiui, „Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas“?

O dabar dar docentas, ar?..

Taip, docentas, docentas. Bet visada prašydavau, kad pristatytų mane vien tik kaip filosofą. Nors anksčiau dėl to kildavo labai daug debatų. Ir vienas mano mokytojų, Arvydas Šliogeris, sakydavo – kaip čia taip, prisistatyti filosofu yra labai pretenzinga, nes tik koks Sokratas ar jam prilygstantys buvo filosofai. O man, vien išgirdus titulą „docentas“, galvon ateidavo šypseną keliantys prisiminimai. Kai dar buvau mokinys, klasioko tėvas Istorijos institute dirbo su tokiom odiozinėm figūrom kaip Jarmalavičius ir Burokevičius – liūdnai pagarsėjusiais „bičais“, kurie įstrigo laike ir vykstant Atgimimui dar kabinosi į sovietinę ideologiją ir praeitį. Dar iki Atgimimo klasioko tėvas apie juos pasakojo daug įvairiausių istorijų, vieną – apie Jarmalavičių kolūkyje. Nuvažiavo Jarmalavičius su studentų grupe į kolūkį, kaip vadovas…Daugiau