ĮŽENGIMAS Į NUŠVITIMO KELIĄ

VII–VIII a. Indijos mąstytojo Śāntidevos filosofinė poema „Įžengimas į nušvitimo kelią“ ar tiesiog „Bodhisatvos kelio vadovas“ (sanskr. Bodhicaryāvatāra) yra vienas reikšmingiausių sanskrito poetikos ir budistinės filosofijos kūrinių, deramai priskiriamas pasaulinei religinės literatūros klasikai. Išversta į daugybę Azijos ir Europos kalbų, poema tapo ypač reikšminga tibetietiškojo budizmo kultūroje, kur ligi pat šių dienų yra įdėmiai studijuojama visuose vienuolynuose, jos atmintinai mokosi jauni vienuoliai, ja nuolat remiamasi scholastiniuose debatuose, ji cituojama didaktiniuose mokytojų pamoksluose. Šios poemos statusas mahajanos budizme prilygsta Dhammapadai theravados budizmo pali kanone ar Bhagavad-gītai hinduizmo tradicijoje.SKAITYTI DAUGIAU

Nerijus Milerius. Taip režisuojama filosofija

Taigi, kas Tu esi?
Ką reiškia – kas? Atsimenu, kai siejau save vien su filosofija, radijo ar TV laidose manęs klausinėdavo, kaip čia jus įvardyti, pavyzdžiui, „Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas“?
O dabar dar docentas, ar?..
Taip, docentas, docentas. Bet visada prašydavau, kad pristatytų mane vien tik kaip filosofą. Nors anksčiau dėl to kildavo labai daug debatų. Ir vienas mano mokytojų, Arvydas Šliogeris, sakydavo – kaip čia taip, prisistatyti filosofu yra labai pretenzinga, nes tik koks Sokratas ar jam prilygstantys buvo filosofai. O man, vien išgirdus titulą „docentas“, galvon ateidavo šypseną keliantys prisiminimai. Kai dar buvau mokinys, klasioko tėvas Istorijos institute dirbo su tokiom odiozinėm figūrom kaip Jarmalavičius ir Burokevičius – liūdnai pagarsėjusiais „bičais“, kurie įstrigo laike ir vykstant Atgimimui dar kabinosi į sovietinę ideologiją ir praeitį. Dar iki Atgimimo klasioko tėvas apie juos pasakojo daug įvairiausių istorijų, vieną – apie Jarmalavičių kolūkyje. Nuvažiavo Jarmalavičius su studentų grupe į kolūkį, kaip vadovas…SKAITYTI DAUGIAU

Kristupas Sabolius | Stambiu planu

LRT Kultūros kanalo laidos Stambiu planu įrašo medžiaga, 2017, vasaris. Laidos vedėjas Andrius Rožickas kalbina filosofą Kristupą Sabolių.
Esame Vilniuje, Savičiaus gatvėje, apleistoje Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. Šita erdvė Jums pažįstama?
Taip, šita erdvė man pažįstama nuo ankstyvos paauglystės. Teko netoliese mokytis Jėzuitų gimnazijoje. Mes buvom aktyvūs jaunuoliai, mėgę laužyti įvairias taisykles, taigi laikas nuo laiko atsidurdavome šitoje bažnyčioje. Mėgdavome slapta daug ką veikti. Paauglystėje visada norisi nuošalumo. Esame čia ne kartą praleidę nemažai pamokų. Tačiau šioje istorijoje yra dar ir kitas veikėjas. Greta įsikūrusi rusų mokykla – mūsų konkurentai (1995–1996 m.). Anuomet vykdavo muštynės, vieni kitiems krėsdavom visokias niekšybes. SKAITYTI DAUGIAU

Idėjų salynas: kita modernumo forma

Prieš pusantrų metų Kaune viešėjo garsus prancūzų meno teoretikas ir kuratorius Nicolas Bourriaud (Nikolia Burijo), tuo metu kuravęs Kauno centriniame pašte suinstaliuotą 10-osios Kauno bienalės parodą „GIJOS: Fantasmagorija apie atstumą“. Artėjant 11-ajai Kauno bienalei 2017-ųjų rudenį, supažindiname su filosofo Kristupo Saboliaus ir meno teoretiko pokalbio ištraukomis: mąstytojai samprotauja apie gero meno kriterijus, apie tai, jog yra normalu mokytis suprasti šiuolaikinį meną taip, lyg mokytumės suprasti sporto varžybų taisykles, kalbasi apie filosofijos ir psichoanalizės santykį su meno praktika ir teorija bei modernumo, post-modernumo ir altermodernumo sąvokas.SKAITYTI DAUGIAU