filosofija | Nemunas

2026-02-20

IŠPLĖSTINIS FENOMENAS. KŪNAI, HIPEROBJEKTAI IR ŠIUOLAIKINIS MENAS

Verónica Parselis

Paskutiniaisiais dešimtmečiais aprėpties klausimas tapo viena aktualiausių šiuolaikinio mąstymo problemų. Žmogiškoji patirtis, regis, nublanko prieš begalybę mūsų dabartį formuojančių procesų – ekologinių, žemiškų, laikinų. Tiek filosofija, tiek menas susiduria su šia disproporcija, mėgindami apmąstyti tikrovę, peržengdami paveldėtas racionalizmo ir modernybės kategorijas. Taigi aprėpties problema tampa nebe dydžio ar proporcijos klausimu, o ontologiniu iššūkiu: kaip suvokti pasaulį, kuriame žmogus nebėra centrinė figūra, o tik taškelis visiškai jį užgožiančiame sąryšių tinkle?Daugiau

2025-07-15

NEMIRTINGAS GANDAS. DIEVO KLAUSIMAS IR MODERNYBĖS ILIUZIJA

ROBERT SPAEMANN

Garsus vokiečių filosofas Robertas Spaemannas (1927–2018), dėstęs Štutgarto, Heidelbergo, Miuncheno universitetuose, buvęs vizituojančiu profesoriumi Paryžiuje, Rio de Žaneire, Naujajame Levene ir Kinijos socialinių mokslų akademijoje Pekine, apie pasaulį ir jame veikiančiuosius mokėjo kalbėti aiškiai ir argumentuotai. Ieškodamas esminio atsakymo – ką reiškia moderniame pasaulyje būti žmogumi, sukūrė solidžių veikalų, gilinosi į naujųjų laikų idėjų istoriją, krikščioniškąją etiką, gamtos filosofiją, antropologiją, politinę filosofiją.Daugiau

2024-12-27

Pokalbis su Zigmu Kalesinsku

Ignas Kazakevičius

Kauno rajono muziejaus direktorių Zigmą Kalesinską drąsiai galima vadinti kultūros ambasadoriumi, kurio pastangomis tiesiami tiltai jungia vietinį ir pasaulinį kontekstus. Menotyrininkas Ignas Kazakevičius klausia, kaip muziejaus vadovui sekasi rasti pusiausvyrą tarp autentiškumo ir šiuolaikinių kultūros tendencijų. Pašnekovai aptaria išskirtinius dešimtmečio projektus, padėjusius įveikti provincijos inerciją, ir ieško atsakymo, kiek menininko, visuomenininko ir stratego savybių atsiskleidžia kasdienėje direktoriaus veikloje. Kas kūrybiniame procese svarbiausia: įgyvendintos idėjos, įkvėpti žmonės, puoselėjama kultūra, ar mus pačius keičiantys atradimai.

2024-11-30

Pokalbis su Arnu Mikalkėnu

Julijus Grickevičius

Arnas Mikalkėnas – pianistas, kompozitorius, perkusininkas, improvizatorius, „Jazz Academy“ įkūrėjas. Atrodo, kad jo muzika sudaro atskirą pasaulį. Pokalbio erdvė – „Jazz Academy“ Kaune, įkurta privačia iniciatyva, dažnai tampanti koncertų sale ir įdomiausių improvizacinės muzikos meistrų ir eksperimentų scena. Apie Arno Mikalkėno kelionę į improvizacinės muzikos pasaulį, kartų kaitą, autoritetus, būtinas sąlygas improvizacijai, klaidos ir sėkmės momentus bei pilietines pareigas, kurios tenka šiuolaikiniam menininkui.

2024-11-26

Pokalbis su Viktoru Bachmetjevu

Julijus Grickevičius

Filosofą ir leidyklos „Hubris“ įkūrėją Viktorą Bachmetjevą dažnai galima sutikti knygyne „Kolibris“. Knygynas ir leidyba tampa pretekstu nerti į gilesnes temas: nuo viešosios erdvės iki filosofijos. Pokalbyje iškyla daugiau klausimų, negu randama atsakymų, be to, Viktoras pateikia keletą vertingų knygų rekomendacijų. Kalbina Julijus Grickevičius.

2024-11-20

Pokalbis su Karolina Latvyte-Bibiano

Justinas Kisieliauskas

Tarpdisciplininė menininkė Karolina Latvytė-Bibiano ir dr. Justinas Kisieliauskas susitiko pokalbiui iškart po Vėlinių. Laikas pasirinktas neatsitiktinai. Pradėjusią kūrybinį kelią ekologinio nerimo įprasminimu jauną kūrėją itin sudomino mirties tema. Pokalbį pradėję makabrišku juoku pašnekovai vėliau surimtėja. Ar pakankamai kalbame apie mirtį? Ar gedime ne per trumpai? Kam kurti, jei vieną dienų mūsų paprasčiausiai neliks? Pokalbio metu išryškėja nuo vaikystės vis atsikartojantys laikinumo ženklai, tapę kūrybiniu įkvėpimu. Galiausiai žvilgsnis nukrypsta į miglotą ateitį, iš akiračio nė akimirkai nepaleidžiant baimę ir žavesį keliančios baigties. Tai kas gi turėtų būti užrašyta ant jūsiškio antkapio?

2024-11-01

DAUGELIS SVARBIŲ XX A. FILOSOFŲ TYRINĖJO VAIDUOKLIUS – ŠTAI KAIP JUOS AIŠKINO

Matyáš Moravec

Dauguma filosofus įsivaizduoja kaip racionalius mąstytojus, kurie leidžia laiką kurdami abstrakčias logines teorijas ir griežtai atmeta prietarus. Tačiau keletas XX a. mąstytojų aktyviai tyrinėjo tokias bauginančias temas kaip aiškiaregystė, telepatija ir net vaiduokliai.

Nemaža dalis šių filosofų, tarp jų Henri Bergsonas ir Williamas Jamesas, domėjosi vadinamaisiais psichikos tyrimais. Tai buvo paranormalių reiškinių, įskaitant telepatiją, telekinezę ir nežemiškojo pasaulio dvasias, akademinės studijos. Jiedu lankėsi spiritizmo seansuose ir bandė kurti teorijas apie vaiduoklius, pomirtinį gyvenimą bei per mediumų transus pasireiškiančias galias. Pastaraisiais metais tyrinėjau archyvus, kaip šios temos formavo XX a. filosofiją.

Daugiau

2021-03-22

ĮŽENGIMAS Į NUŠVITIMO KELIĄ

Śāntideva

VII–VIII a. Indijos mąstytojo Śāntidevos filosofinė poema „Įžengimas į nušvitimo kelią“ ar tiesiog „Bodhisatvos kelio vadovas“ (sanskr. Bodhicaryāvatāra) yra vienas reikšmingiausių sanskrito poetikos ir budistinės filosofijos kūrinių, deramai priskiriamas pasaulinei religinės literatūros klasikai. Išversta į daugybę Azijos ir Europos kalbų, poema tapo ypač reikšminga tibetietiškojo budizmo kultūroje, kur ligi pat šių dienų yra įdėmiai studijuojama visuose vienuolynuose, jos atmintinai mokosi jauni vienuoliai, ja nuolat remiamasi scholastiniuose debatuose, ji cituojama didaktiniuose mokytojų pamoksluose. Šios poemos statusas mahajanos budizme prilygsta Dhammapadai theravados budizmo pali kanone ar Bhagavad-gītai hinduizmo tradicijoje.Daugiau

2020-12-23

Nerijus Milerius. Taip režisuojama filosofija

Kalbino Stasys Baltakis

Taigi, kas Tu esi?

Ką reiškia – kas? Atsimenu, kai siejau save vien su filosofija, radijo ar TV laidose manęs klausinėdavo, kaip čia jus įvardyti, pavyzdžiui, „Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas“?

O dabar dar docentas, ar?..

Taip, docentas, docentas. Bet visada prašydavau, kad pristatytų mane vien tik kaip filosofą. Nors anksčiau dėl to kildavo labai daug debatų. Ir vienas mano mokytojų, Arvydas Šliogeris, sakydavo – kaip čia taip, prisistatyti filosofu yra labai pretenzinga, nes tik koks Sokratas ar jam prilygstantys buvo filosofai. O man, vien išgirdus titulą „docentas“, galvon ateidavo šypseną keliantys prisiminimai. Kai dar buvau mokinys, klasioko tėvas Istorijos institute dirbo su tokiom odiozinėm figūrom kaip Jarmalavičius ir Burokevičius – liūdnai pagarsėjusiais „bičais“, kurie įstrigo laike ir vykstant Atgimimui dar kabinosi į sovietinę ideologiją ir praeitį. Dar iki Atgimimo klasioko tėvas apie juos pasakojo daug įvairiausių istorijų, vieną – apie Jarmalavičių kolūkyje. Nuvažiavo Jarmalavičius su studentų grupe į kolūkį, kaip vadovas…Daugiau

2017-06-20

Kristupas Sabolius | Stambiu planu

Andrius Rožickas

LRT Kultūros kanalo laidos Stambiu planu įrašo medžiaga, 2017, vasaris. Laidos vedėjas Andrius Rožickas kalbina filosofą Kristupą Sabolių.

Esame Vilniuje, Savičiaus gatvėje, apleistoje Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. Šita erdvė Jums pažįstama?

Taip, šita erdvė man pažįstama nuo ankstyvos paauglystės. Teko netoliese mokytis Jėzuitų gimnazijoje. Mes buvom aktyvūs jaunuoliai, mėgę laužyti įvairias taisykles, taigi laikas nuo laiko atsidurdavome šitoje bažnyčioje. Mėgdavome slapta daug ką veikti. Paauglystėje visada norisi nuošalumo. Esame čia ne kartą praleidę nemažai pamokų. Tačiau šioje istorijoje yra dar ir kitas veikėjas. Greta įsikūrusi rusų mokykla – mūsų konkurentai (1995–1996 m.). Anuomet vykdavo muštynės, vieni kitiems krėsdavom visokias niekšybes. Daugiau

2017-03-20

Idėjų salynas: kita modernumo forma

Kristupo Saboliaus pokalbis su meno kritiku ir kuratoriumi Nikolas Bourriaud

Prieš pusantrų metų Kaune viešėjo garsus prancūzų meno teoretikas ir kuratorius Nicolas Bourriaud (Nikolia Burijo), tuo metu kuravęs Kauno centriniame pašte suinstaliuotą 10-osios Kauno bienalės parodą „GIJOS: Fantasmagorija apie atstumą“. Artėjant 11-ajai Kauno bienalei 2017-ųjų rudenį, supažindiname su filosofo Kristupo Saboliaus ir meno teoretiko pokalbio ištraukomis: mąstytojai samprotauja apie gero meno kriterijus, apie tai, jog yra normalu mokytis suprasti šiuolaikinį meną taip, lyg mokytumės suprasti sporto varžybų taisykles, kalbasi apie filosofijos ir psichoanalizės santykį su meno praktika ir teorija bei modernumo, post-modernumo ir altermodernumo sąvokas.Daugiau

Rodyti daugiau