Klausimų ir
atsakymų seansas

– Taip buvo?
– Nebuvo.
Tikriausiai dar bus.
Net neįmanoma – būna.
Mūsų buvimas –
Skausmingai trapus.
(Kūno – to vargano kūno.)

– Taip būna?
– Nežinom.
Per daug įvairu.
Netikėtumai – šakoti.
Jų šauktis neverta –
Blogų nei gerų,
Juolab patiems jų ieškoti.

– Nebuvo?
– Tai nieko!
Tai net įdomiau
Įveikti apeinant kliūtį,
Paslysti, suklupti,
Bandyti – ramiau,
Visai nepavykus – pargriūti.

– Ar bus taip?
– Spėlioti
Gana nesaugu:
Žinojimas mūsų dar kliba.
Tvirtai ką nors teigti –
Kol kas per sunku,
Nes galim pažeisti ribą.

– Ar turi taip būti?
– Ir turi, ir ne.
Dvejoti esam įpratę:
Ar mirsim iš juoko
Kokiam naujume,
Ar liksim be amo pamatę.

– Ar viskuo tikėti?
– Čia tamstų valia,
Kaip svarstot imdamies skėtį.
Beje, dar pridursiu:
Seanso gale
Prašyčiau užsimokėti.

2023 11 10

* * * 

Neberandu savęs. Ir ką? –
Pavargo siela ir ranka,
Pavargo mintys ir kantrybė,
Kažkur pasislėpė ramybė,
O dieną žadanti aušra
Pasakė, kad manęs nėra –
Kai popierius ant stalo – baltas,
Tai aš kalta, o jis nekaltas,
Nes aš jau per ilgai žaidžiu
Pačios nuvargintu žodžiu.

Šios poetės pavardė žinoma bemaž kiekvienam – ir teatro bei operos gerbėjams, ir vaikų auditorijai, ir lyrikos mylėtojams, ir dainų klausytojams. Inteligentų šeimoje ir kovų už Lietuvos laisvę artimųjų aplinkoje augusi, R. Skučaitė aštuoniolikos ištremta į Sibirą, grįžusi į tėvynę studijavo prancūzų kalbą, dirbo periodinių leidinių redaktore, kūrė libretus, pjeses, eilėraščius. Jos ori laikysena, vidinė šviesa ir aiškios vertybinės nuostatos aplinkinius verčia pasitempti ir nepasiduoti jokioms negandoms. 92-ejų Nacionalinės premijos laureatė iki šiol aktyviai kuria, tad pluoštas jos eilėraščių tebūna dovana mūsų žurnalo skaitytojams Kalėdų proga.