TOLKIENAS IR BORGESAS
KIRILL KOBRIN | vertė Kornelija Ragytė
KIRILL KOBRIN | vertė Kornelija Ragytė
MARTYN SMITH | vertė Viktorija Sab
Viktoriją Mickutę apie socialinės dokumentikos technologinių ir žmogiškųjų galimybių ribas bei paribius kalbina Alfredas Chmieliauskas
EDWINA PRESTON
VALDAS PUTEIKIS
KIRILL KOBRIN
Kirill Kobrin
Apskritai iki atostogų buvo likusios pora dienų, ir pakako vien tik mėgautis artėjančios vasaros, šilumos bei laisvės, ištrūkus iš pedagoginio žvėryno aptvarų, laukimu. Ką aš, pasiekęs antros klasės finišą, ir dariau – mėgavausi. Saulė švietė ilgai, nuo pasaulio slėpiausi savo kambaryje (tuomet, o laime, dar turėjau savo kambarį) ir užsiėmiau kasdieniais reikalais: rūšiavau alavines ir plastmasines armijas, negrabiai gaminau mažas „Auroros“ ir „Variago“ kopijas, pritvirtindamas gilzes prie siūlų ričių, į šias mini patrankėles priberdavau parako, rasto tikruose šoviniuose armijos šaudykloje netoli „Autogamyklos“, į vamzdį įkišdavau švino svarelį, tą liliputišką sviedinį, ir laukdavau, kol ateis Vovka iš vyresnės klasės, kad drauge pašaudytume. Na, ir, žinoma, skaitydavau. Gulėdamas ant lovos ryte rydavau knygą po knygos: iš klasioko tėvų pasiskolintus Mayne’ą Reidą, Fenimore’ą Cooperį, Jules’į Verne’ą, Alexandre’ą Dumas. Bet visų pirma – Arthurą Conaną Doyle’į.Daugiau
Oksana Judakova
Kirill Kobrin
Gabriele Neher
Teiginys paskelbtas pasirodžius Vecce’ės romanui „Katerinos šypsena“ (Il Sorriso di Caterina) – išgalvotam pasakojimui apie da Vincio motinos gyvenimą. Autorius knygoje įpynė kelis faktus, dėl kurių tyrinėtojai yra tikri: kad da Vincis buvo nesantuokinis savo tėvo ir žemesnio statuso moters vaikas ir kad jo motinos vardas Caterina.Daugiau
Kirill Kobrin | vertė Kornelija Ragytė
Kirill Kobrin | vertė Kornelija Ragytė
Kirill Kobrin | vertė Kornelija Ragytė
Dorotėja Uždavinytė
NAUJIEJI RŪMAI
Tik apsidairyk Aukštaitijos lygumose ir netrukus suprasi, kad tai – senųjų LDK žemvaldžių istorinės valdos. Kokia daugybė XVI–XIX a. dvarų! O kai XX a. pradžioje nuo kalnelių leisdavosi itin šiuolaikiškų Rokiškio grafų Pšezdzieckių vaikų rogutės, didikų ir dvarininkų rezidencijos vis dar buvo svarbūs šio regiono administraciniai, ūkiniai, politiniai bei kultūros centrai. Naujausios mados iš užsienio ir netgi stručio kiaušiniai Radvilų, Tyzenhauzų, Morikonių, Masalskių, Riomerių, Pšezdzieckių ir Komorovskių namuose ilgai džiugino tiek didelius, tiek mažus.Daugiau
Ugnė Marija Andrijauskaitė
Eglė Petreikienė
Kirill Kobrin
Valdas Puteikis
Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė
Audrius Dambrauskas
1926-ųjų sausį skaitytojas, už tris litus spaudos kioske įsigijęs ir atsivertęs Šiauliuose leidžiamą mėnesinį iliustruotą mokslo, visuomenės, literatūros populiarų žurnalą „Kultūra“, galėjo jame rasti intriguojantį straipsnelį „Radio paveikslų perdavimas“. Tai bene pirmasis straipsnis apie televiziją lietuvių kalba. Jo autorius – Stasys Brašiškis, mokytojas ir radiotechnikos entuziastas, prieš kelerius metus Šiauliuose įkūręs eksperimentinę radijo laboratoriją, kurioje ne tik taisė radijo aparatus, bet ir pats gamino savos konstrukcijos radijo imtuvus, kuriems suteikdavo tokius pavadinimus kaip „Banga“ ir pan.Daugiau