fbpx

INOVATYVUMO PERSPEKTYVA IR KVĖPAVIMAS

Erika DRUNGYTĖ

Latvių kalboje jauns reiškia naujas, vadinasi, jaunumas ir naujumas – sinonimiški. O kaip su senumu? Nebemadingas, nusidėvėjęs, ilgai tarnavęs, turintis daug metų – senas. Tačiau kiek laiko turi praeiti, kad kažkas taptų senu? Per kiek pasensta sviestas? Po kelerių metų senais tampa batai? Kada sena spinta metama lauk, o kada įgyja didesnę vertę, nes ji – senovinė? Kodėl nuo jauno vyno skauda galvą, bet visi laukia Naujųjų kaip gerosios pradžios? Kas nusprendė, kad nauja – tai pamiršta sena? Ar tikrai senatvė bjauri, nors nieko nėra vertingiau už senolių išmintį? Kaip nutinka, kad vienais laikais jaunimas eina į naujoviškumą pametęs galvą, o kitais – pameta galvą dėl retro?Daugiau

DAINIUS GINTALAS: TARNAUKIT VIENAS KITAM IR BŪSIT KARALIAI

KALBINO ERIKA DRUNGYTĖ

Pirmąją savo eilėraščių knygą „Angis“ Dainius išleido 1997 m. „Nemuno“ leidykloje. Kaip ir visi to meto aštuntojo dešimtmečio kartos debiutantai stengėsi prabilti veržliai, drąsiai, erotiškai. Tačiau net ir maišto dvasia, vyravusi jaunųjų kūryboje, Dainiui nekliudė į eilėdarą žiūrėti rimtai – nevengė rimuotų posmų, kiekvieną eilutę stengės šlifuoti kuo atidžiau. Antroji knyga „Boa“ pasirodė tik po dešimtmečio, ir kai kurie skaitytojai ją įvertino taip – „psichopatinė poezija“. Tai nestebina, nes ir pats poetas yra kadais prisipažinęs: „Mano estetika iš esmės ekspresionistinė su psichodeliniu priedu.Daugiau

RAMUTĖ SKUČAITĖ | Poezija

Klausimų ir
atsakymų seansas

– Taip buvo?
– Nebuvo.
Tikriausiai dar bus.
Net neįmanoma – būna.
Mūsų buvimas –
Skausmingai trapus.
(Kūno – to vargano kūno.)

– Taip būna?
– Nežinom.
Per daug įvairu.
Netikėtumai – šakoti.
Jų šauktis neverta –
Blogų nei gerų,
Juolab patiems jų ieškoti.

– Nebuvo?
– Tai nieko!
Tai net įdomiau
Įveikti apeinant kliūtį,
Paslysti, suklupti,
Bandyti – ramiau,
Visai nepavykus – pargriūti.

– Ar bus taip?
– Spėlioti
Gana nesaugu:
Žinojimas mūsų dar kliba.
Tvirtai ką nors teigti –
Kol kas per sunku,
Nes galim pažeisti ribą.

– Ar turi taip būti?
– Ir turi, ir ne.
Dvejoti esam įpratę:
Ar mirsim iš juoko
Kokiam naujume,
Ar liksim be amo pamatę.

– Ar viskuo tikėti?
– Čia tamstų valia,
Kaip svarstot imdamies skėtį.
Beje, dar pridursiu:
Seanso gale
Prašyčiau užsimokėti.Daugiau

KALĖDINIŲ ŽAISLŲ STIKLE SPINDINČIOS ISTORIJOS

ZIGMAS KALESINSKAS

Šylančio klimato sąlygomis mūsų žiemų realybė – bauginantys pranešimai apie sniego nuošliaužas, praeiviams ant galvų krintančius ledo gabalus ar dėl gausaus snygio įgriuvusį prekybos centro stogą. Varveklis XXI amžiuje tampa pavojingas, netgi keliantis grėsmę gyvybei. O dar netolimoje praeityje kone kiekvienas vaikas mėgindavo nusilaužti nuo liet­vamzdžio nutįsusį, saulėje švytintį, skaidrų ledokšnį ir jį palaižęs burnoje pajusti gaivaus vandens skonį. Tas romantiškas noras džiaugtis šiomis gamtos grožybėmis ne tik lauke, bet ir kambaryje ilgainiui įkvėpė stiklo meistrus sukurti grakščius, veidrodiškus, skaidrius ar spalvotus varveklius žaliaskarių Kalėdų eglučių šakoms papuošti.Daugiau

ESU TAI, KĄ GROJU

KIRILL KOBRIN

Populiariausias šiųmetis (2023 m.) komentaras apie alternatyvią ankstyvojo Saint-Etienne grupės hito „Kiss and Make Up“ versiją, paskelbtą „YouTube“, teigia: Man patinka ši grupė. Jie sugeba vienu metu skambėti retro ir naujai. Nuostabus gabalas. Nuostabus balsas. Įdomu, kad šiame komentare beveik pažodžiui kartojami Saint-Etienne nario Bobo Stanley’o žodžiai: „Skolintis geriausius praeities elementus gyvenant dabartimi ir iš to sukurti ką nors naujo dabarčiai – štai kas yra modernizmas. Bent jau toks mano modernizmo apibrėžimas.“ Viliuosi, kad komentarą po ankstyvuoju savo kūriniu paliko ne pats Stenley’s. Tarkime: „Jie sugeba vienu metu skambėti retro ir naujai“, – yra, taip sakant, apibendrinimas. Ar tai reiškia, kad susiduriame su liaudišku modernizmo apibrėžimu? Nerizikuosiu atsakyti į šį klausimą. Paliksiu retorinę jo formą.Daugiau

DOMINYKAS SIDOROVAS: NE VISKAS TURI PASIEKTI KULMINACIJĄ

VITA OPOLSKYTĖ

Posakis byloja, kad į tą pačią upę du kartus neįbrisi. Vandens srovė ją verčia tekėti, nestovėti vietoje – viskas be paliovos kinta, juda, iki kol vanduo vėl susijungia, bet jau kitaip. Tai ta pati upė po kurio laiko jau būna kita?.. Tad aš ne upėmis, bet lietaus sukurtais upokšniais dar kartelį įšokau tapytojo Dominyko Sidorovo kūrinijos vandenin – apsilankydama naujoje jo studijoje „Studium P“. Čia susitinku ir su naujausiais, ir su senesniais menininko paveikslais, kurie tarsi inkliuzai leidžia pažvelgti į skirtingus dailininko gyvenimo bei kūrybos etapus ir sujungti juos vienoje, namų šiluma ir jaukumu dvelkiančios studijos ekspozicijoje. Atitinkamai ir mūsų pokalbis bei iš jo išniręs tekstas išėjo belaikis ir bevietis – nesistengiant išskirti kertinių kūrybinės biografijos taškų, o siekiant jaunojo kūrėjo darbus apglėbti kiek platesniu mostu.Daugiau

„PADARIAU GYVENIME DIDELĘ KLAIDĄ“: POKALBIS APIE STASIO UŠINSKO GYVENIMĄ IR KŪRYBĄ

Rimantą Driežį kalbina Inga Mitunevičiūtė

2023 m. balandį, minint Tarptautinę vaikų knygos dieną, buvo apdovanotos geriausios metų knygos vaikams ir jų kūrėjai. Geriausios pažintinės knygos vaikams kategorijoje triumfavo interaktyvi knyga „Dra ta ta: Stasio Ušinsko marionečių pokalbis su lėlininku Rimantu Driežiu“, kurią išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o sukūrė autorių kolektyvas: Rokas Bilinskas, Sigutė Chlebinskaitė, Agnė Dautartaitė-Krutulė, Rimantas Driežis, Irma Leščinskaitė, Leonardas Mekionis, Antanas Skučas, Margarita Valionytė. Šis ir kiti pelnyti prizai atkreipė dėmesį į kultūros lauke retai eksploatuojamą temą – profesionaliojo lėlių teatro Lietuvoje atsiradimą ir jo pradininką, dailės genijumi tituluojamą Stasį Ušinską (1905–1974), kurio vardas ne tik nepelnytai primirštas, bet ir ne vienam skaitytojui visai nėra girdėtas.Daugiau

Kas supras Rusiją? Apie Orlando Figes „Natašos šokį“

Loreta Jastramskienė

Pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta ir rengiama leidybai britų istoriko ir rašytojo Orlando Figeso knyga „Natašos šokis“ (angl. Nataha’s Dance: A Cultural History of Russia, 2002 m.). Knygą leidžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, iš anglų kalbos išvertė Rasa Drazdauskienė.Daugiau

NATAŠOS ŠOKIS

ORLANDO FIGES

Ištrauka iš knygos šeštosios dalies „Čingischano palikuonys“ (p. 435–442)

VI. Čingischano palikuonys

1

… Daug Rusijos šeimų buvo mongolų kilmės. „Pakrapštyk rusą ir atrasi totorių“, – kartą pasakė Napoleonas. Šį mongolišką paveldą liudija rusų giminių herbai, kuriuose gausu tokių musulmoniškų motyvų kaip kalavijai, strėlės, pusmėnuliai ir aštuonkampės žvaigždės. Buvo keturios pagrindinės mongolų palikuonių grupės. Pirmajai priklausė kilusieji iš tiurkų kalbomis kalbėjusių klajoklių, XIII a. užplūdusių Rusiją kartu su Čingischano pulkais ir likusių gyventi Rusijoje, žlugus „Aukso ordai“ – taip rusai XV a. pavadino mongolų kariuomenę, kurios spindinčios palapinės rikiavosi palei Volgos upę.Daugiau

DŽIUGAS KUNSMANAS. ATRASTI ŽAISMINGUMĄ SUDĖTINGOSE SITUACIJOSE

KALBINO GRETA DAINYTĖ

Paklaustas, koks kreipinys – aktoriaus, šokėjo ar akrobato yra priimtiniausias, Džiugas Kunsmanas atsakė, kad kaip ir gyvenime, kūryboje geriau likti prie vienos srities. Taigi pristatau šiuolaikinio cirko atlikėją D. Kunsmaną. Pokalbyje aptarėme šios specialybės sunkumus bei privalumus, kokie žingsniai reikalingi ją renkantis, edukacijos subtilybes, apžvelgėme, kur slypi šiuolaikinio cirko meno žavesys bei trauka.Daugiau

JUODASIS MOZARTAS IR KITI

ALFREDAS KUKAITIS

1996 m. „Kaunas Jazz“ festivalyje dalyvavo Elvinas Jonesas ir jo grupė „Jazz Machine“. Tai buvo itin iškilus įvykis – pirmą kartą į Lietuvą atvyko gyvasis JAV džiazo raidos liudytojas, buvęs legendinio Johno Coltrane’o kvarteto narys. Pasakojama, kad kai E. Jonesas autoavarijoje sudaužė iš J. Coltrane’o pasiskolintą automobilį, didysis saksofonininkas tik ranka numojo: „Nusipirksiu kitą mašiną, o kito tokio būgnininko nė su žiburiu nerasčiau.“

Per spaudos konferenciją, surengtą po istorinio pasirodymo, anuomet Lietuvoje populiaraus dienraščio korespondentė paklausė, kodėl tamsiaodžiai neprilygstami tik džiaze ir krepšinyje, o kitose srityse – ne? Vertėja (taip, anuomet prireikdavo vertimo iš anglų kalbos) atsisakė išversti, nes klausimas buvo nekorektiškas, tačiau žurnalistė neatlyžo. Į tai džiazo grandas reagavo šypsodamasis: „Geriausiai atsakys Delfeayo.“

Delfeayo Marsalis – garsios JAV džiazmenų dinastijos atstovas, trombonininkas. Ant jo juodos striukės didelėmis aukso spalvos raidėmis buvo užrašas „Negro Legue“. Tuomet dar nežinojau, kad tai tėra afroamerikiečius beisbolo žaidėjus vienijančios organizacijos pavadinimas, tad tikėjausi rimto demaršo. O muzikas labai ramiai paaiškino, kad tarp jų yra daugybė aukštai vertinamų teisininkų, medikų, politikų, menininkų, kitų profesijų atstovų…

Visa tai tiesa, bet… Akivaizdu, kad tamsiaodžiai dominuoja kurdami ir atlikdami bliuzą, džiazą ar hiphopą. O roko muzikoje jų gerokai mažiau. Žinoma, rokmenams galime priskirti Jimį Hendrixą, Prince’ą, Lenny’į Kravitzą, Vernoną Reidą, Slashą, grupes „The Isley Brothers“, „Earl Greyhound“, „Living Colour“, „Follow for Now“ir kt. Rasime grojančiųjų net ir įvairias „metalo“ atmainas („24-7 Spyz“, „Black Death“, „Hirax“, „God Forbid“, „Wicked Wisdom“). Tačiau tai tėra išimtys, patvirtinančios „taisyklę“ – rokas yra baltaodžių muzika.Daugiau

VALERIJA EMA CUKERMANIENĖ – DIZAINERĖ, ĮVEIKUSI „UBAGIŠKĄ MINIMALIZMĄ“

AISTĖ DIČKALNYTĖ

Valerija Ema Cukermanienė (1935–2018 m.), kaip ir dauguma Baldų projektavimo konstravimo biure (BPKB) Vilniuje dirbusių kolegų, baigė Kauno politechnikos institutą (dabartinis Kauno technologijos universitetas) ir 1960 m. įgijo architektės specialybę. Galima prisiminti, kad tuometiniame Dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) Dizaino katedra įsteigta tik 1961 m., todėl dauguma pirmųjų baldų projektavimo biuro darbuotojų buvo architektai. Nepaisant to, dizainas jiems nebuvo svetimas, nes, pasak pačios V. E. Cukermanienės, per šešerius metus trunkančias studijas rengti plataus profilio specialistai, tad dėstytos interjerų ir baldų disciplinos. Taip pat naujai atėję dirbti į BPKB mokėsi iš jau šiokios tokios praktikos turėjusių kolegų, užsienio žurnalų.Daugiau

ESĖ APIE 2023 METŲ KINO ĮVYKIUS, KURIOJE NEBUS ANALIZUOJAMI NEI „BARBĖ“, NEI „OPENHEIMERIS“

SILVIJA BUTKUTĖ

Prieš penkerius metus, gruodį, specialiai dėl suomių režisieriaus Akio Kaurismäkio nusipirkau bilietą į Helsinkį – norėjau paklaidžioti tomis pačiomis gatvėmis, kur neįskaitomai rimtais veidais kadaise vaikščiojo jo filmų herojai. Peržiūrėjau visus iki vieno šio režisieriaus filmus, palikusius melancholišką šypseną mano veide, užjaučiau jo kurtų istorijų veikėjus, kurių gyvenimai dažniausiai lydimi nykios rutinos, mažų butų, alaus bokalo vietiniame bare, uždaro būdo vyrų ir moterų svajonių apie labai paprastus dalykus. Ir visoje šioje buityje, ryškaus filmų kolorito fone besiskleidžiantis neblėstantis nuoširdumas kiekvienai, net pačiai beviltiškiausiai naratyvo mizanscenai ir žiūrovui įkvepia skaidrumo ir vilties.Daugiau

DUOBĖ

ŠARŪNAS KERŠYS

Tėvas pasikėlė, patapšnojo per portfelį, perbraukė pirštais per supjaustytą odą, tada iš pradrėksto plyšio pirštais pačiupo lapus ir išsitraukė. Šalimais atsitūpęs ėmėsi vieno iš savo naujai sukurtų apsakymų „Seni Metai“. Aš valandžiukę klausiausi to, kas daug sykių kartojasi ir tik vienam seniui nepraranda naujumo. Nebūčiau nustebęs, jeigu jis būtų paliepęs man užridenti akmenį ant laiptų aikštelės, kad jam padaryčiau įspūdį. Tačiau net ir tuo atveju, jei vis dėlto jis vaizduotųsi, kad tebesu dešimtmetis, kas yra mažai tikėtina, scena visiškai tam nebuvo paruošta. Daugiau

SUBLIZGĖTI

JUSTINA SEMČENKAITĖ

Paskutinėmis lapkričio dienomis gatves nuklojus aklinai tamsai, suskumbame ieškoti šviesos – namuose vis ilgiau negęsta šviestuvai, žvakės ir lemputės, padedantys sukurti jaukumo jausmą šaltais žiemos vakarais, parduotuvių lentynas užpildo tviskantys žaisliukai ir girliandos, o drabužių vitrinose nebelieka akį traukiančių spalvų ir siluetų, nes tamsiojo sezono metu svarbiau už bet ką kitą lieka tiesiog sublizgėti.Daugiau