STEBĖTI, KAIP PRASIDEDA GAMTA

Kęstutį Lanauską kalbino Ignas Kazakevičius

Estetinis žemės drebėjimas Kęstučio Lanausko kūryboje vyksta nuolat, nesvarbu, ar tai būtų labiau tradicinis, kinetinis, ar žemės menas. Skulptūros tampa objektais, kurie vėliau virsta instaliacijomis, subyra į dešimtis dalių, tapdamos naujų kūrinių prototipais, kad vėl atgimtų skulptūromis. Dailininkas kursto žiūrovų norą paliesti, pasukti, pastumti, pabelsti objektus. Jie patrauklūs savo neišbaigtomis formomis ir natūraliomis spalvomis. Tikras, iš samanų ir molio išplėštas akmuo, ir staiga regi jo nuopjovą – geologinę mūsų istoriją, atverčiamą sluoksnis po sluoksnio. Panašu, jog autorius, derindamas įprastas, „patikrintas“ medžiagas – akmenį, metalą, medį, – be papildomų efektų ir inovatyvių technologijų tik draugiškai kumštelėjo savo kūriniams, o šie spragtelėjo mums.Daugiau

JONAS ANIČAS: GAISRO STABDYMAS UGNIMI

Vita Opolskytė

Norisi to ar ne, pokyčių neišvengsi: anksčiau ar vėliau tenka pakeisti aplinką, pamiršti senus ir atrasti naujus įpročius, įgyti kitų žinių, turinių ar kontekstų. Rutina, stabilumas galop ima slėgti, tad ieškome būdų tverti, (at)gyventi. Kad nereiktų visko pradėti nuo pradžių, t. y. be patyrimo, kartais galime grįžti ir pažvelgti į tai, kas egzistavo anksčiau, tokiu ekologišku metodu kurdami naujus pamatus, pagrindus, pasaulius. Galbūt todėl šįkart ir aš sugrįžtu su seniai rašytu vientisu tekstu, o šio inspiracija – pokalbis su menininku, šiuolaikinės skulptūros kūrėju Jonu Aniču, kuris, rausdamasis praeities griuvėsiuose, sanitariškai grąžina jos liekanas naujais, dekonstruotais pavidalais, atliepiančiais nūdienos aktualijas.Daugiau