2025-02-24
Jolanta Kahveci
Pasaulį užvaldžius į vis daugiau skaitmeninių apdarų įvelkamos kelionių kultūros madai, norisi pažvelgti į knygų aptrintais viršeliais karalystę ir kiek kitokius šio konteksto naratyvus. Ten, kur pasitinka organiškas, kartais kiek hiperbolizuotas ar beletristiškas rašymas. Ir būtinai vaizdinga, savita pasakotojo kalba. Regis, čia labai tiktų poeto, teologo Jono Mačiulio-Maironio žodžiai iš jo laiško kolegai A. Jakštui-Dambrauskui dar 1899-aisiais: „Ketinu ant kokio pusantro mėnesio pailsėti Šveicarijoje ant krašto ežero Keturių kantonų, kur jau du kartu buvau ir kur maloniaus tarp gamtos grožybių.“
Taigi, kur viešėjo, kuo žavėjosi ir ką apie keliones praeityje rašė mūsų literatūros klasikai?
KAI KELIAUJA RAŠYTOJAI
Iš Brazilijos į Kuršių neriją, nuo pietų Italijos iki šiaurės ir atgal – taip galima pradėti pažintį su lietuvių rašytojų literatūrinėmis klajonėmis, viešnagėmis, vizitais. Aplankyta daugybė kraštų, salų, miestų bei miestelių. Keliauta automobiliais ir traukiniais, jūros keliais ir aeroplanais (Jurgio Savickio kalba). Tikslų būta įvairių – nuo individualių iki visuomeninių, kadangi daugelis pasirinkusiųjų rašytojo dalią turėjo ir kitų kompetencijų bei įsipareigojimų. O kur dar smalsumas pažinti pasaulį!
Maironio lietuvių literatūros muziejaus parodų kuratorė Audronė Meškauskaitė straipsnyje „Muziejaus trečiadienis. Kaip keliauti nekeliaujant?“ teigia, jog literatai netgi leisdavosi į kelią specialiai, norėdami apie tai rašyti. Pasak jos, XX a. pradžioje buvo gan įprasta kurti svečiuose didmiesčiuose, o keliavimo prigimčiai įtaką darė gyvenimo greitis, informacijos sklaida, fotografavimo galimybės. Filologės Aurelijos Mykolaitytės manymu, „XX a. lietuvių autoriai pirmiausia siekė užrašyti tai, kas jiems buvo visai nežinoma, terra incognita“. Lituanistė priduria, jog tarpukario tekstuose juntamas Kuršių nerijos pažinimo džiaugsmas.
Literatai naujas patirtis, užfiksuotas nuotaikas, susikaupusius įspūdžius įprasmindavo pasakojimais, fotografijomis – kas knygose, memuaruose, laiškuose, kas periodinėje spaudoje. Kai kurie rašė vietovių įkvėptą poeziją, apybraižas, eilėraščius. Taigi lietuvių literatūros kontekstas pasipildė įvairaus pobūdžio kelionių tekstais, arba, galima sakyti, programomis ekskursantams. Čia jau kaip pažiūrėsi.
Daugiau