AUSTIEJA: TA TĒP I GĪVENO, OUŽOULUS ROMSTĪDAMA

Kalbino Atėnė Jasaitė

Savo dainose ji šoka į jūrą, pakelia debesį, prisipažįsta radusi paslaptį ir čia pat dosniai dalijasi ja su klausytoju. Komentatoriai ją vadina Žemaitijos angelu, kartais – burtininke, bet pati apie save gimtadieniniame įraše FB atlikėja sako paprastai: „Ta tēp i gīveno, oužoulus romstīdama“. Iš Plungės rajono kilusi, Šiaulių universitete estrados meno specialybę bei kino ir teatro bakalauro laipsnį įgijusi Austėja Gendvilaitė-Staponkienė publikai geriau žinoma sceniniu slapyvardžiu Austieja. Kūrėjos vaikystė prabėgo gamtoje, šalia miško ir ežero, gyvūnų apsuptyje – tėvai augina nacionalinės žemaitukų veislės žirgus bei lietuvių skalikus. Aktyvus šeimos gyvenimas – pačių organizuojamos žirgų lenktynės, skalikų parodos, žemaitiškos dainos festivaliai – formavo mergaitės asmenybę nuo mažumės. Kraštotyrininkė močiutė ir muzikuojanti mama įtraukė Austėją į meninės saviraiškos sūkurį: ji pati rašo tekstus, groja smuiku bei pianinu, kuria vaidmenis teatre, bando save poezijoje, tapyboje.Daugiau

HITAIS VIRTĘ SKOLINIAI

Alfredas Kukaitis

Dalis žmonijos mėgsta vadinamąją „klasikinę“ muziką (tikslesnis terminas – akademinė), dažnai jos klausosi, kita dalis šiam žanrui abejinga. Tačiau esama ir tokių, kurie nusiteikę priešiškai (sudėtinga, įmantru, neįdomu, neveža). Štai jiems labai atsakingai pareiškiu: kuo besimėgautumėte (džiazu, soulu, roku, kantri, repu ar popsu), galite būti tikri, kad daugelyje jums patinkančių kūrinių glūdi klasikos genai. Glaustai tariant, net ir žinomiausių, populiariausių autorių dainose ar (rečiau) instrumentinėse pjesėse melodijos, harmonijos slinktys neretai „pasiskolinamos“ iš didžiųjų praeities meistrų. Gali būti „cituojamas“ net ir visas kūrinys. Nuo pradžios iki galo. Vienais atvejais tai girdima labai akivaizdžiai, kitais prireikia išlavintos klausos ar dėmesingo įsiklausymo. Žinoma, dar ir žinių.Daugiau

Katarzynos Warno nuotrauka

JANUSZAS STROBELIS. IŠTIKIMAS SAU

Alfredas Kukaitis

Januszas Strobelis – ne vien Lenkijoje garsus džiazmenas, gitaristas ir kompozitorius. Man tai labai svarbus žmogus. Gal net vienas svarbiausių. Iki šiol jį tebelaikau neformaliu savo mokytoju ir, žinoma, artimu bičiuliu.

Tai prasidėjo jau nutolusio 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Buvo gūdūs laikai, gilaus sovietinio sąstingio metai. Turbūt jaunesnėms kartoms sunku suvokti, kad ne tik interneto neturėjome, bet net ir elementariausia informacija pro geležinę uždangą skverbėsi itin sunkiai, dozuotai. Siekiau prenumeruoti bent jau Lenkijos muzikinę spaudą, nes šioje šalyje viskas buvo kiek laisviau. Galop radosi galimybė ne vien lenkų radijo stočių klausytis, bet ir TV pirmąją programą žiūrėti. Tai buvo langelis į pasaulį…Daugiau

DŽIAZO NEGROJĘ GIGANTAI

Alfredas Kukaitis

Louisas Armstrongas, Duke’as Ellingtonas, Charlie’is Parkeris, Milesas Davisas… Šių džiazo genijų vardus žino net ir žanrui abejingieji ar priešiškai nusiteikusieji. Jie buvo svarbiausių džiazo stilių flagmanai, simboliai, kiekvieno kurių įdirbis ženkliai paveikė minėtosios muzikos raidą. Tačiau ligšiolinę žanro istoriją rašė ne vien muzikų talentas, kūrybinė galia. Būta nemažai iškilių asmenybių, nesugrojusių nė vienos natos, bet būtent dėl jų nuoseklios veiklos, pastangų džiazas įsivirtino ir sėkmingai gyvuoja iki šiol. Tai džiazo misionieriai – prodiuseriai, impresarijai, festivalių organizatoriai, kritikai, radijo laidų vedėjai, įrašų leidybos firmų savininkai. Kiekvienas jų vertas ne tik paminėjimo, bet ir trumpos pagrindinių veiklos gairių apžvalgos.Daugiau

MINDAUGAS URBAITIS: GYVENU RAŠOMAIS KŪRINIAIS IR DIRBAMAIS DARBAIS

Kalbino Alfredas Kukaitis

Mindaugas Urbaitis – žymus kompozitorius, pedagogas, pripažinimą pelnęs tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nuo pat jaunystės aktyvus ne vien kūryboje: 1991–1995 m. jis rengė tarptautinius naujosios muzikos festivalius „Gaida“, kurį laiką buvo Asociacijos LATGA (Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija) prezidentu, o 1991–1996 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininku.Daugiau

DŽIAZĄ LYDĖJĘS PRAKEIKSMAS. MIRTINA PJŪTIS

Alfredas Kukaitis

Vienas žymiausių bei įtakingiausių šiuolaikinio džiazo kūrėjų pianistas Bradas Mehldau autobiografinėje knygoje „Formation: Building a Personal Canon“ be kita ko vaizdžiai aprašė ir turiningą ilgamečio rūkoriaus patirtį. Žinia, muzikas traukė ne vien tabako dūmus… Ir Louisas Armstrongas visą gyvenimą rūkė daug marihuanos…

Kiekvienas bent kiek džiazui neabejingas asmuo pastebės, kad 5–7-ajame XX a. dešimtmečiuose tarp bibopo flagmanų ūmai padaugėjo anksti mirusiųjų. Jų vidutinis amžius siekė vos 30 metų. Pagrindinė šio tragiško reiškinio priežastis – besaikis piktnaudžiavimas narkotikais bei alkoholiu. Žymus džiazo tyrinėtojas Jamesas Lincolnas Collieris savo 1978-aisiais išleistoje knygoje „The Making of Jazz“ rašė: „Tikėtina, kad 50–75 procentai bibopo atlikėjų turėjo vienokią ar kitokią patirtį vartojant stipriuosius narkotikus, maždaug ketvirtadalis jų buvo rimtai priklausomi ir net 20 procentų žuvo.“Daugiau

ANGELO’AS BADALAMENTIS – DAVIDO LYNCHO MUZIKINĖ SIELA

Simonas Jurkevičius

2022-ųjų gruodžio 12-ąją, būdamas 85-erių, Anapilin iškeliavo vienas įdomiausių mūsų meto kino muzikos kompozitorių Angelo’as Badalamentis. Tą pačią dieną jo draugas ir kolega režisierius Davidas Lynchas savo „YouTube“ kanalo vaizdo įraše kreipėsi į gerbėjus: „Today – no music“ („Šiandien – jokios muzikos“).Daugiau

MARŠ, MARŠ, TRA-TA-TA!

Alfredas Kukaitis

Gali būti net prisiekęs pacifistas, bet, išgirdus pakilius kariškus maršus, dažnam ūpas tikrai pakyla. Tam jie ir skirti – kovinei dvasiai stiprinti, iškilmingai atmosferai paryškinti, žvaliai ir darniai koja kojon žengti.

Tokia muzika gimė mūšių laukuose. Praeityje grumtasi gausiai ir dažnai, o karinių vienetų veiksmus būtinai reikėjo koordinuoti, tad šiuolaikinių aukštųjų technologijų ir radijo ryšio priemonių funkcijas nuo seniausių laikų atlikdavo muzikos instrumentai, kurių garsas skardus ir raiškus – įvairūs ragai, dabartinių trimitų pirmtakai, mušamieji. Žinia, tai, kas skambėdavo, dar nebuvo visaverčiai kūriniai – tik trumpi sutartiniai garsiniai signalai, pergalės atveju – iškilmingos fanfaros.Daugiau

EUTERPĖS IŠRINKTIEJI IŠ ARČIAU

Alfredas Kukaitis

PROFESIJA AR PAŠAUKIMAS?

Kas yra kompozitorius? Atrodytų, naivus klausimas, į kurį atsakys kiek­vienas – tai muziką komponuojantis profesionalas. Vis dėlto kyla abejonė – gal vis tik kalbame labiau ne apie profesiją, o apie prigimtinį pašaukimą? Juk, pavyzdžiui, Robertas Schumannas rengėsi tapti teisininku, Antoninas Dvořákas – mėsininku, bet muzika nurungė „sveiką nuovoką“, tad talentingi kūrėjai galiausiai papildė klasikų panteoną.

Viduramžių ir Renesanso laikais būta nemažai kompozitorių su sutanomis, tačiau žymiausias muziką rašęs dvasiškis – Antonio’us Vivaldis. Jo rusvų plaukų niekada nedengė perukas, tad baroko genijų amžininkai vadino il prete rosso (it.) – rusvaplaukiu kunigu. Jeanas Jacques’as Rousseau buvo ne tik didis filosofas, bet ir žymus kompozitorius, nemenka dalimi paveikęs prancūziškosios operos raidą.

Kito garsaus italų kilmės prancūzų kompozitoriaus Jeano-Baptiste’o Lully karjera prasidėjo… karaliaus virtuvėje. Atokvėpio valandėlėmis virėjo parankinis mėgo pašokti, griežė smuiku, šiek tiek vargonavo. Liud­vikas XIV deramai įvertino jo talentą ir privertė imtis komponavimo. O štai Franzas Schubertas vengdamas karo tarnybos aštuoniolikos tapo mokytoju ir tik vėliau vienas pirmųjų pasuko laisvojo menininko keliu.

Muziką dažnai rašydavo kariškiai. Modestas Musorgskis buvo Preobražensko pulko karininkas, o Nikolajus Rimskis-Korsakovas tarnavo Baltijos kariniame jūrų laivyne. Šio orkestruotės meistro kolega buvo vienas žymiausių prancūzų naujosios muzikos kūrėjų Albert’as Rousselis – fregatų „Melpomena“, „La Victorieuse“ ir šarvuočio „Styx“ leitenantas. Plaukiodamas minėtaisiais laivais jis aplankė daugelį egzotiškų kraštų – vėliau tai atsispindėjo kompozitoriaus kūriniuose.

Įdomu, kad muzikinės kūrybos link prancūzai dažniau nei kitų tautų atstovai žengdavo tarsi aplinkkeliais. Paskutinis žymus prancūziškosios opera comique – komiškosios operos – kūrėjas Danielis François Auberas ilgą laiką tebuvo smulkus prekybos namų tarnautojas Londone, o Édouard’o Manet ir Paulio Verlaine’o bičiulis, talentingasis Emmanuelis Chabrier, 18 metų pradirbo Prancūzijos vidaus reikalų ministerijoje.

Neretai teigiama, kad architektūra – tai sustingusi muzika. Šiose giminingose srityse vaisingai darbavosi ryškus lenkų ankstyvojo baroko atstovas Adamas Jarzębskis ir Josepho Haydno mokinys Franzas Lesselis.

Ne visi kūrėjai po kurio laiko ryždavosi pasišvęsti vien muzikai. Štai Aleksandras Borodinas liko ištikimas chemiko ir gydytojo profesijoms, buvo Medicinos akademijos profesorius, o bene žymiausias iš JAV moderniosios muzikos pradininkų Charlesas Ivesas visą gyvenimą pradirbo draudimo kompanijoje. Tik vieną kartą ir tik per radiją senas, pasiligojęs kompozitorius išgirdo atliekant savo kūrinį.

SVARBU TALENTAS

Mozarto gyvenimas, kūryba ir ankstyva mirtis iki šiol intriguoja. Jis mirė būdamas 35-erių, iki 36-ojo gimtadienio belikus mažiau nei dviem mėnesiams. Neretai pasvarstoma – ką dar būtų sukūręs šis genijus, jei būtų turėjęs bent kiek daugiau laiko?

Žinia, tai greičiau retorinis klausimas, tačiau jį taikyti galima ir kitų anksti ši pasaulį palikusių kompozitorių atžvilgiu. Juk Henry’is Purcellis mirė 36-erių (1659–1695), Felixas Mendelssohnas – 38-erių (1809–1847), Franzas Schubertas – 31-erių (1797–1828), o „Stabat Mater“ autorius Giovannis Battista Pergolesis išgyveno vos 26 metus (1710–1736). Būdamas jaunas mirė ir George’as Gershwinas. Vis dėlto, visi jie tapo klasikais, kitaip tariant, per trumpą laiką suspėjo parašyti didžiai vertingų opusų. Tai leidžia manyti, kad žmogaus biologinio ir kūrybinio aktyvumo periodai nebūtinai sutampa.

Daugelis ilgaamžių kompozitorių buvo aktyvūs pirmojoje savo gyvenimo pusėje, o vėliau patyrė kūrybines krizes, paskutiniųjų jų gyvenimo metų darbai nebeprilygo ankstyviesiems. Neretai talentingi muzikai nustodavo komponavę gerokai iki mirties. Štai Gioacchino’as Rossinis išgyveno 76 metus, tačiau po operos „Vilius Telis“ likusius 40 metų muzikos nebekūrė. Jeanas Sibelius mirė sulaukęs 92-ejų, bet per paskutiniuosius 30 savo gyvenimo metų nebeužrašė nė vienos natos. Panašūs ir Hugo Wolfo, Modesto Musorgskio bei kitų kompozitorių likimai.

Ariel Ramirez. Gebėti pagroti tai, ko nėra partitūroje

Kalbino Erika Drungytė ir Alfredas Kukaitis

Po pernai Kauno filharmonijoje įvykusio koncerto, kurio metu skambėjo žymaus XX a. Argentinos kompozitoriaus Arielio Ramirezo „Kreolų mišios“ (Misa Criolla), iki šiol netyla susižavėjimo kupini aptarimai. Netgi replikos, kad jei tokia muzika pasitiktų bažnyčiose, į jas ne tik grįžtų sekmadienio pamaldas apleidusieji, bet ir ateitų naujų žmonių. Įdomu, kad pagrindinis muzikantas, grojęs bandoneonu, taip pat Arielis Ramirezas (A. R.) – argentinietis muzikas virtuozas, aranžuotojas, kompozitorius, tango mokytojas Lietuvoje, Lenkijoje bei kitose Europos šalyse, kurio repertuaras aprėpia nuo simfoninės ir Lotynų Amerikos liturginės muzikos iki argentinietiško tango. Pastarojo populiarumui vis augant, be galo smalsu buvo apie šį reiškinį bei kultūrą apskritai sužinoti iš pirmų lūpų, tad pasitaikius progai, kai Arielis viešėjo Kaune, du muzikos mylėtojai – Erika Drungytė (E. D.) ir Alfredas Kukaitis (A. K.) – pasiprašė į svečius, kad paklaustų to, kas visada rūpėjo.Daugiau

KAS VIS DAR PATINKA MARTYNUI BIALOBŽESKIUI

Kalbino Alfredas Kukaitis

Martynas Bialobžeskis – žinomas lietuvių kompozitorius, nuosekliai ir vaisingai besidarbuojantis elektroninės, teatro ir kino muzikos srityse. Dar studijų metais jo kūryboje ėmė ryškėti dėmesys ne tik akademinės, bet ir populiariosios muzikos žanrams, tad kompozitorius bendradarbiavo su lietuviškojo techno pionieriais „Exem“, Andriumi Mamontovu, „Sel“, „Happyendless“ ir kt. Autorius nė vienai iš šių muzikos krypčių iki šiol neteikia pirmenybės.Daugiau

KIPRAS MAŠANAUSKAS: LAUKTI MŪZOS GALIMYBĖS NEBĖRA

Kalbino Gražina Montvidaitė

Nors kompozitorius, įvairių spektaklių, filmų bei kitų projektų muzikos autorius Kipras Mašanauskas moka suvaldyti didelio masto kūrinius, yra apdovanotas už daugybę savo darbų, turi vadybinių gebėjimų, jis neslepia, kad šalia visų „efektyvaus“ žmogaus savybių gyvena ir maištininko dvasia, o klausantis aksominio pašnekovo balso tembro neišvengiamai peršasi mintis, jog muzika tiesiog įsipynusi į jo būties audinį.Daugiau

ROBERTAS ŽYMANTAS. LIETUVIS GITARISTAS IŠ SAN FRANCISKO

Andrius Vaivada

Robertas Žymantas (Robert Zhimantas) – Lietuvoje gimęs ir augęs amerikiečių gitaros virtuozas, itin savitos muzikos kūrėjas bei atlikėjas. Daugiau nei trisdešimt metų pragyvenęs JAV, jis jau pusmetį ir vėl gimtojoje žemėje, čia įrašinėja autorinį albumą. „Planuoju likti Lietuvoje, kurti muziką, įrašinėti, pasigilinti į lietuviškąjį folklorą ir stengtis būti kažkuo naudingas kitiems“, – sako Robertas. Gitaristas puikiai (be menkiausio akcento) kalba lietuviškai, net šiek tiek dzūkuoja. Tai žmogus, kurio gyvenimas tik­rai tiktų intriguojančio romano ar filmo scenarijaus siužetui.Daugiau

CIRKO GARSAI

Alfredas Kukaitis

Manoji vaikystė prabėgo iki šiol Kaune tebesančioje Žemuogių gatvelėje, dabartinės Petro Vileišio aikštės pašonėje. Kasmet tarp vaikų žaibiškai pasklisdavo džiugiausia žinia: atvažiuoja CIRKAS! Prasidėdavo pasakiškas, užburiantis, magiškas gyvenimas. Spalvingoje ir triukšmingoje cirko stovykloje leisdavau ištisas dienas, o naktimis aikštėje riaumodavo liūtai, tigrai, lokiai, kiti žvėrys, lodavo šunys, bliaudavo kupranugariai. Jaučiausi daugybę kartų perskaitytų knygų apie tolimas egzotiškas šalis herojumi…Daugiau

MUZIKOS MAGIJA – NE VIEN ESTETIKOJE

Alfredas Kukaitis

Daugelis homosapiensų išdidžiai mano, kad muzika skirta tik jų sieloms, ausims ar kojoms, tačiau ji veikia ne tik žmones, bet ir visą gyvąją gamtą. Bet kuris floristas ar paprastas gėlių augintojas patvirtins, jog dauguma augalų linksta ton pusėn, iš kurios sklinda ne tik šviesa ar šiluma, bet ir „pamėgti“ garsai; senovėje baltai giedodavo medžiams ir t. t. Dar akivaizdžiau į muziką reaguoja gyvūnijos atstovai. Apie tai – truputį vėliau, o dabar, tikiuosi, daugeliui kiek netikėta žinia.Daugiau

KAIP SKAMBA VALSTYBĖS?

Alfredas Kukaitis

Kiekviena suvereni šalis privalo turėti šiuos valstybingumą simbolizuojančius atributus: herbą, vėliavą ir himną. Tad tarsi logiška manyti, kad kiek planetoje šalių, tiek ir himnų, bet… Yra kelios išlygos. Tikslaus valstybių skaičiaus nustatyti neįmanoma, todėl pradžioje būtinas trumputis ekskursas.

Štai JTO jungia 193 suverenias šalis, dar dvi turi stebėtojų statusą. Taip yra todėl, kad Vatikanas deklaruoja, jog tikroji Dievo karalystė – ne šiame pasaulyje, tad pilnos narystės nesiekia, o Palestina vis dar tebėra besikurianti valstybė, JTO sąraše atsiradusi tik 2012 metais. Egzistuoja apie 20 valstybių, kurias pripažįsta ne visa tarptautinė bendruomenė, o tik atskiros šalys, arba kurios išvis nėra pripažintos (Taivanas, Kosovas, Abchazija, Pietų Osetija, Kalnų Karabachas ir t. t.).Daugiau

GEDIMINAS DAPKEVIČIUS: MUZIKA GALI REIKŠTIS ĮVAIRIAUSIAIS BŪDAIS

Kalbino Alfredas Kukaitis

Gediminas Dapkevičius – gerai žinomas kompozitorius, klavišininkas, pedagogas, vienas eksperimentinės elektroninės muzikos Lietuvoje pradininkų. Jo kūrybai būdinga Rytų meditacijos jungtis su baltiškąja mitologija, neretai – ir džiazo elementais. Pastaruoju metu Gediminas siekia įkūnyti ir skleisti holistinės muzikos idėjas. Kai tarėmės dėl interviu „Nemunui“, sutiko atsakyti į klausimus, tačiau su išlyga, kad kalbėsimės ne apie jį, bet apie muziką.Daugiau

TIESA AR ŠMAIKŠTI DEZINFORMACIJA?

Alfredas Kukaitis

Gyvename kolosalių informacijos srautų aplinkoje. Dažnai sąmonė nebepajėgi adekvačiai reaguoti, atrinkti, analizuoti. Galiausiai išnyra „svarbiausia“: kad, tarkim, Antonio’us Salieris nužudė W. A. Mozartą, o Vincentas van Goghas nusipjovė ausį. Tad dažnai gerokai svarbesni dalykai, faktai lieka nepastebėti ir neužfiksuoti.

Kažkurį rytą internete radau anoniminį labai koncentruotą, lakonišką, anglų kalba šmaikščiai parašytą tekstą, kuriame keliais sakiniais tarsi pateikta visa akademinės muzikos raida, didžiųjų kompozitorių sąsajos. Štai tos tezės:Daugiau

Radijo laida „Audronaša“: Lietuvos sunkiosios muzikos ekosistema

Kalbino Simonas Jurkevičius

Gediminas Šečkus – charizmatiška asmenybė, kurios išraiškingą balsą atpažįsta kiekvienas Lietuvos sunkiosios muzikos gerbėjas, – šio žanro klausytojų rate geriau žinomas kaip Gedas Audronašas, jau penkiolika metų kiekvieną pirmadienio vakarą veda muzikinę laidą „Audronaša“, tiesiogiai transliuojamą Vilniaus radijo stoties „Start FM“ ir internetu. Joje G. Šečkus kartu su kolega Tomu Paulausku kalbina Lietuvos ir užsienio grupes, pristato metalo muzikos pasaulio aktualijas ir naujienas. Visgi tai nėra tikroji Gedimino profesija – pagal išsilavinimą teisininkas, jis šiuo metu užima korporatyvinės veiklos vadovo pareigas vienoje didelėje bendrovėje. „Audronašą“ veda vien iš idėjos, kurios pagrindas – didžiulė meilė ir atsidavimas sunkiajai muzikai. Su laidos kūrėju kalbamės apie tai, kaip iš vaikiškų žaidimų sumanymas peraugo į tikrą, profesionalią, Lietuvos kontekste itin reikšminga tapusią radijo laidą.Daugiau