MODERNIZMO IR TARPUKARIO BUTAS: DIDELIS PAPRASTUMAS

Aistė Dičkalnytė

XX a. pr. pradėjęs skleistis naujasis modernizmo stilius išsiskyrė tradicijų atmetimu, naujumo siekiu, radikalumu bei eksperimentais. Architektūros kontekste vienas pirmųjų jo idėjas išsakė Austrijos architektas Adolfas Loosas, 1908 m. išspausdintame manifeste „Ornamentas ir nusikaltimas“ (Ornament und Verbrechen) kritikavęs pastatų dekoratyvumą bei teigęs, kad bet koks fasadų pagražinimas yra nereikalingas. Šios Looso mintys vėliau tapo modernizmo architektūros ir dizaino koncepcijos ašimi. Tarpukariu įsivyravęs stilius neaplenkė ir interjero dizaino. Tuomet siekta kardinaliai pakeisti iki tol egzistavusį gero skonio ir gražių namų suvokimą, o naujų idėjų propagavimui itin pasitarnavo parodos ir ypač spauda. Vakarų Europos periodiniai specializuoti žurnalai jau gvildeno modernaus erdvių apstatymo bei bendrąsias dizaino temas, ir nors Lietuvoje tokio leidinio dar nebuvo, visgi patarimų, pamokymų, kaip įsirengti ar atnaujinti būstą, netrūko ir čia. Tam puikiai tiko plačiajai visuomenei, ypač moterims, skirta spauda, veikusi kaip vienas svarbiausių buities modernizavimo idėjų sklaidos kanalų: įvairaus pobūdžio periodikoje publikuotos straipsnių serijos, kai kuriuose leidiniuose net įvestos specialios rubrikos. Taigi, tai puikus šaltinis, atspindintis anų dienų dvasią bei madų kismą. Šiandien kai kurie sumanymai skamba komiškai, tačiau daugelis jų gali būti naudingi ir mums, tad plačiau pažvelkime, kaip Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais namus siūlė atnaujinti modernieji nuomonės formuotojai.Daugiau

ATMINTIS IR UŽMARŠTIS MATERIJOJE: BEDVASIAI INTERJERAI MŪSŲ ŠIUOLAIKINIAM DVASINGUMUI

Marija Puipaitė

Noriu pasvarstyti apie šiuolaikinį interjerą, t. y. apie jo tendencijas Lietuvoje, kaip atminties (o gal greičiau užmaršties) kultūros išraišką. Savotiškas siekis nusinulinti, būtojo laiko ir bet kokio konteksto ištrynimas, noras būti objektyviai skoningiems ir labai tvarkingiems čia pasireiškė skandinaviško dizaino įsigalėjimu. Iš dalies tokios temos imtis mane paskatino būtent danų kūrėjo Arne’ės Jenseno (dizaino studija „Arne Aksel“) komentaras laikraštyje „The New York Times“: „Danija tapo žeme be dekoratyvumo. Tūnome toje baltoje, pilkoje arba smėlio spalvos dėžėje jau kokius 20–25 metus. Manau, žmonėms šito jau gana.“Daugiau