TVARUMAS IR LAOZI
Erika DRUNGYTĖ
Erika DRUNGYTĖ
Rugilę Barzdžiukaitę, Vaivą Grainytę ir Liną Lapelytę kalbino Eglė Petreikienė
OSKARAS KORŠUNOVAS
(Originalus FB įrašas, kalba neredaguota)
Pagaliau aš išvydau „Saulę ir jūrą“. Kai mūsų moterys sutramdė liūtą, roviau į Veneciją, bet užstrigau Barselonoje, kur saulės ir jūros netrūko, o po to – Graikijoje, saulės ir jūros pramotėje. Todėl džiaugiuosi, kad „Saulę ir jūrą“ pamačiau dabar, niūrų lietuvišką gruodį, per alkaną adventą, kai Vilniuje nešviečia saulė, o jūra tik purvino sniego. Nežinau, ar gali būti dar geresnė vieta šiam kūriniui už buvusį taksi parką. Tai duoda galimybę šį kūrinį patirt iš saulės perspektyvos, kaip ir norėjo projekto autorės. Kartu spiralėje kylantis brutalus mašinų koridorius palieka pliažą civilizacijos dugne, o poilsiautojus – mirti prie nuodingos žalios jūros. Anšlagas. Nėra net kaip prasibrauti prie turėklų ir pamatyti vaizdelį. Žmonės jauni, stilingi, gražūs – iš karto supranti, kad patekai į trendinį įvykį. Po Venecijos jis toks ir tapo. Na ir šiaip, visi trendiniai kontekstai čia gerai dera. Pavyzdžiui, tvarumas: nereikia į užsienį vežti žmonių ir scenografijos. Viskas sukuriama vietoj.
Bet įdomu ir tai, kad kai „Saulė ir jūra“ buvo parodyta pirmą kartą Lietuvoje, kai dar negulėjo rankinuke liūtas, o įvyko tai „Sirenų“ festivalyje, daugiau nei prieš penkerius metus. Tada daug susižavėjimo neataidėjo ir, rodos, per daug niekas nerašė. Bet tai Lietuvoje jau kaip taisyklė – patys mes įvertinti nepajėgūs arba įvertiname ne tai, ką reikėtų, ir ne tuo laiku, kuriuo reikėtų. Atsimenu, kai taip buvo ir su mūsų „Ten būti čia“ – Lietuvoje jis buvo įvertintas tik tada, kai Edinburge gavo „Fringe First“ ir pradėjo turą po pasaulį. Kitaip tariant, kai tapo ten, tapo ir čia. Nors „Saulė ir jūra“ įvardinta kaip opera, performansas, aš tai vertinu kaip teatrą. Bent jau taip suvokiu teatrą plačiąja prasme. Teatras iš esmės yra sintezės menas, ir čia aš matau jo visus komponentus, vieningai sulydytus. Konceptas, vaizdas, dramaturgija, vaidyba (įtikinanti), muzika, šviesos, laikas, ir taip toliau. Man tai šiuolaikinio teatro raiška ir po OKT – tai naujas ir toks stiprus proveržis. Beje, „Saulė ir jūra“ gastroliuoja po tuos pačius garsiuosius pasaulio festivalius, po kuriuos 2000-aisiais ir vėliau gastroliavo OKT.
IGNAS ZALIECKAS
Aš vakar televizorių žiūrėjau
Kai ką prisimenu kai ko dar ne
Ten susirinko meno korifėjai
Tarp jų mažytė su puošnia suknia
Ji skaitė tekstą kur aš padėkojau
Visiems kas žavis talentu manu
O šiandien sėdžiu šiltas savo rojuj
Ir tai ką jūs vadinate menu
Kuriu… štai vienas mano paveiksliukas
Baltoj pievelėj ganosi ožka
Jai aplink galvą aureolė sukas
Ir pilkas vilkas velkas – uodega
Jo nutraukta eketėje prišalo
Vargšelis gaudė tvenkiny žuvis
Eilinį kartą lapė jį apgavo
O ragana vis bėga per pusnis
Kiek daug gyvūnų teliką žiūrėjo
Beliko suskaičiuoti kiek ir kas
Visiems jiems palinkėkim gero vėjo
Tikrai manęs lengvai taip neužkasDaugiau
KIRILL KOBRIN
Mažo ūgio italė, gal dvidešimties, vilkinti mėlyna pūsta striuke, pasilenkia prie vitrinos. Ten, po stiklu, pridėta visokių senovinių daiktų – neaiškios paskirties indų, figūrėlių, amuletų. Prie kiekvieno jų – aprašas: „Ritualinė taurė. Polinezija“, „Budos figūrėlė. Pietryčių Azija“. Atrodytų, įprastas muziejus, pusiau atsitiktinių artefaktų kolekciją viešai eksponuojantis švietimo tikslais, tačiau net ir pagal muziejaus standartus tai vis tiek keista – sunku sugalvoti universalų raktą sistemai, pagal kurią polineziečių taurė atsidūrė šalia mažyčio Budos. Religija? Tolimieji Rytai? Rytai apskritai? Trečiasis pasaulis? Visai ne – juk už mano italės (o ji nukreipė dėmesį į kažkokio XVIII a. anglų džentelmeno marmurinį biustą) stovi didžiulės knygų spintos; ten, už stiklo, sudėti aiškiai pagal spalvą ir odinių įrišimų solidumą atrinkti Napoleono Bonaparto rinktinių raštų, statistinių Pietų Velso aprašymų ir istorinių Edwardo Gibbono epopėjų tomai. Daugiau
Kęstutį Lanauską kalbino Ignas Kazakevičius
ALFREDAS KUKAITIS
„Jazz Forum“ – vienas seniausių Europoje tokio pobūdžio leidinių, oficialus Europos džiazo federacijos žurnalas, nepakitusiu pavadinimu leidžiamas iki šiol. Didžiuojuosi turėdamas net ir pirmųjų leidybos metų numerius.Daugiau
UGNĖ RAŽINSKAITĖ
SILVIJA BUTKUTĖ
KALBINO KRISTINA STEIBLYTĖ
SIMONAS JURKEVIČIUS
AISTĖ M. GRAJAUSKAITĖ
JUSTINA TOLIAUTĖ
Loreta Jastramskienė