Seksas ir tekstas

Sandra Bernotaitė

Prieš sėsdama rašyti šį gedulingą straipsnį, išgėriau kavos, įsijungiau patefoną ir užsidėjau džiazo plokštelę. Dabar ore skraidžioja Tsyochio Yamamoto trio garsai. Džiazas gražiai dera prie temos apie Hughą Hefnerį. Gal ne visi žino, bet Hefneris savo laiku labai prisidėjo prie džiazo populiarinimo ar, galima sakyti, legalizavimo tarp baltųjų. Tai vyko Niujorke septintajame dešimtmetyje. Dabar sunku įsivaizduoti Niujorką be džiazo, o dar sunkiau – be sekso. Juk serialas „Seksas ir miestas“ iš ten. Kai prieš dešimtmetį vaikščiojau Manheteno gatvėmis, apėmė jausmas, kad matau gyvus personažus iš šio serialo. Tuomet dar nebuvau laikiusi rankose žurnalo „Playboy“, todėl ryšio tarp jų nepastebėjau.Daugiau

Rašymas iš tamsos

Sandra Bernotaitė

Susipažinimą su brazilų rašytoja Clarice’a Lispector pradėjau nuo jos paskutinės, priešmirtinės knygos „Žvaigždės valanda“ („A Hora da Estrella“, 1977). Tikėjausi, jog tai keista proza. Taip ir buvo. Geriausiai ją apibūdinantis žodis – keista. Ar dažnai galima apie prozą sakyti, kad ji podraug ir gera? Nes gera. Ir keistai gera.Daugiau

Žaidžiame literatūrą

Saulius Keturakis

Šių metų gegužės mėnesį Bostono koledžo informatikos studentai pagal Jameso Joyce’o romaną „Ulisas“ („Ulysses“) sukūrė kompiuterinį žaidimą „Joycestick“ (http://joycestick.com). Šis virtualios realybės sistemoms skirtas žaidimas atkuria didžiąją dalį romane nupasakoto (šiandien jau gerokai pasikeitusio) Dublino ir suteikia galimybę pasižvalgyti pagal aprašymus atkurtuose interjeruose. Čia nerenkami taškai, niekas nieko nesivaiko, tiesiog, anot kūrėjų, yra pasiūloma galimybė paklaidžioti materializuotame vieno garsiausių modernizmo prozos tekstų pasaulyje, „pačiupinėti“ tai, kas iki šiol tebuvo žodžiai.Daugiau

Ta ir ana moteris

Sandra Bernotaitė

Kai kūrinys geras, skaitant ne itin rūpi jo priklausymas vienam ar kitam žanrui, srovei ar krypčiai. Kurti linijinį pasakojimą šiais laikais yra pats tikriausias maištas. Tomo Vaisetos romane pasakojama iš pagrindinio veikėjo perspektyvos (su viena aptartina išimtimi), išlaikomas visai ne ironiškas (!) atstumas tarp autoriaus ir pasakotojo. Jau nuo pirmųjų puslapių gali justi tvirtą naratyvo struktūrą, autorius pasitiki savo pasakotoju, nors pats pasakotojas (bevardis vyras, suprask, Orfėjas) nėra patikimas. Jei kūrinio struktūra tvirta, skaitytojas turi galimybę po fiktyvų pasaulį vaikštinėti, žiūrinėti, išgyventi jo patirtis ir kurti savo interpretacijas, ką viename iš savo interviu ir siūlo Vaiseta: ieškoti savojo mito.Daugiau

Pabaigų eros galas

Ag Apolloni

Paprastai postmodernizmas traktuojamas kaip judėjimas, atnešęs keletą pabaigų: metanaratyvų kaip kolektyvinių idealizmų pabaigą; istorijos kaip totalitarinių režimų griuvimo pabaigą; tikrovės kaip simuliacijos pabaigą; rimtumo kaip nostalgijos pabaigą; įkvėpimo kaip literatūros sakralumo pabaigą; magijos kaip autoriaus maginių triukų pabaigą; kūrybos kaip originalumo ir romano kaip grynojo žanro pabaigą. Visgi 1990 m. imta kalbėti apie dar vieną pabaigą – postmodernizmo.Daugiau

Kaip parašyti bestselerį?

Saulius Keturakis

Šios leidybos legendos puikiai žinomos: Johno Grishamo, J. K. Rowling kūriniai buvo daugelį kartų leidėjų atmesti, kol galų gale juos ryžosi publikuoti. O E. L. James „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ pirmiausia atsirado kaip savilaida, tik paskui knygą ryžosi paskelbti tradicinė leidykla. Nesugebėję šiuose tekstuose atpažinti vienų didžiausių visų laikų bestselerių vėliau turėjo grąžyti rankas – pražiūrėti kūriniai, uždirbę šimtus milijonų.Daugiau

Kur buvo močiutė poezija, kai repas augo?

Urtė Karalaitė

Taip jau kortos iškrito, kad paauglystėje pankavau, todėl klausiau tik alternatyvios muzikos, nes taip buvo įprasta – jei esi pankas, kiti žanrai ne tau. Tokiu būdu gėdingai praleidau likusią tuomet paauglių klausytų kasečių lentynos dalį, kurioje kartu su žymiaisiais (nors dažnai ir klaidingai parašytais) 90-ųjų „Rap is not dead“ ir „Rap is cool“ gulėjo pats mano taip mėgstamos poezijos anūkas – repas.Daugiau

Ar socialiniai tinklai nužudys romaną?

Andrew O’Hagan

Iš anglų kalbos vertė Sandra Bernotaitė

Seniai galima buvo nujausti, kad ateis ta diena, kai mokslinė fantastika ims atrodyti nostalgiška. Ne todėl, kad viskas tapo tikra, bet todėl, kad viskas tapo suklastota. Kuris iš mūsų, niekuo neypatingais 1980-aisiais skaitydamas Williamo Gibsono kiberpanko (cyberpunk) žanro arba Franko Herberto tomelius minkštais viršeliais, galėjo nutuokti, kad šie rašytojai buvo eiliniai realistai, ištikimi esminių gyvenimo virsmų dokumentacijai ne mažiau negu Charlesas Dickensas. Vis dar atmenu televizoriaus išjungimo ritualą, kurį atlikdavau vaikystėje, prieš miegą. Tai būdavo daroma paknopstomis, nes ekrane pasirodydavo Karalienė, o Karalienės visi nekentė. Nebuvo distancinio pultelio, todėl reikėdavo pripulti prie televizoriaus ir nuspausti mygtuką – ir štai paskutinis elektros atokvėpis, Karalienė akimirksniu virsta į baltą taškelį. Tai reikšdavo, kad nuo to momento pasaulis nutoldavo, ant Britanijos nusileisdavo pabaigos šydas, po to galėjai nebent skaityti romaną po antklode, pasišviesdamas prožektoriumi. Taip ir užaugau – tarp televizoriaus ir knygų, pasiskolintų iš bibliotekos, ir šitai apibrėžė tobulą mano asmeninės patirties ratą. Galbūt Robertas Louisas Stevensonas mus ir šnipinėjo moraline prasme, ne mažiau nei katalikiškasis Dievas („Tik Jis žino, kas tavo širdyje“, – perspėjo šventasis tėvas McLaughlinas), bet visi mes laikėmės tikėjimo, jog privatumas – asmeninė nuosavybė ir pirmasis moralinis principas.Daugiau

Literatūros salynas

Arne Melberg

Iš švedų kalbos vertė Henrika Skersonaitė

Būdamas studentas seniai, septintajame dešimtmetyje, išmokau, kad literatūra yra „sistema“, kurioje literatūros kūriniai „cirkuliuoja“ dviejuose skirtinguose „ratuose“. Viršutiniame per leidyklą, knygyną, biblioteką ir kritiką nuo rašytojo iki riboto skaičiaus skaitytojų srovena geroji literatūra. Apatiniame – skaitytojų masėms serijiniu būdu kuriama kasdienė literatūra, perkama dėl žinomumo ir patarimų ją skaityti, parduodama kioskuose.Daugiau

Kaip „JavaScript“ kalba rašytų Maironis?

Saulius Keturakis

Stanfordo universiteto Literatūrų, kultūrų ir kalbų padalinys nuo 2013 metų rengia „Code Poetry Slam“ (http://stanford.edu/~mkagen/codepoetry-slam/#1.0_wu). Renginio idėja – programavimo kalbos yra tiek išsivystę, jog jomis galima pasakyti tuos pačius dalykus, kaip ir natūraliosiomis kalbomis rašoma poezija. Ir dar daugiau – programinio kodo lygmenyje skaitoma kaip poetinis tekstas, tokia poezija gali būti vykdoma kaip programa, atliekanti įvairias funkcijas.Daugiau

Kęstutis Navakas: Sapniški šarvai ir pavojingos ribos

Erika Drungytė

Sunku įsivaizduoti, kad Lietuvoj bei lietuviakalbiuose pasaulio kampeliuose kas nebūtų girdėjęs Kęstučio Navako pavardės. Gal įmanoma nugyventi neperskaičius šio rašytojo eilėraščio, esė, romano ar paviešintos atviros nuomonės, bet nežinoti vienos svarbiausių nacionalinės kultūros figūrų – neįsivaizduojama. Septyniolikos knygų autorius (kas žino, kiek jų pasirodys po šios publikacijos) yra verbalinio pasaulio kūrėjas, demiurgo vaidmeniui atsidavęs kiekvieną dieną. Jis kuria nuolat, kad ir ką bedarytų, net sapnuose. Nors gal – pirmiausia sapnuose. Materijos valgytojams jo gyvenimas įdomus, bet nesuprantamas, nesugaunamas, nepateisinamas, neįteisinamas, iškirptinas iš normos. Tad su Kęstučiu ir pakalbėjom apie karpinius, iliuzijas ir ančiuvius.Daugiau

Agnė Gintalaitė: Neišgalvotas dalykas yra kančia

Sandra Bernotaitė

Jei dar nieko nežinote nei apie tinklaraštį „Bloga veganė“ (www.blogavegane.com), nei apie Agnės Gintalaitės to paties pavadinimo debiutinį romaną, šiais metais išleistą leidykloje „Obuolys“, aš jums pavydžiu. Nuostaba jus dar tik ištiks. Mane ji apėmė perskaičius vieną iš Agnės tinklaraščio įrašų, dėl kurio vėliau, mums jau gyvai susitikus, nekantravau paklausti: ar tikrai tai įvyko? Ji nusišypsojo ir nuramino, kad viskas tebuvo fikcija. Intrigavo ir Agnės išvaizda: man dar nėra pasitaikę, kad bekalbant su žmogumi keistųsi suvokimas, koks yra jo amžius. Ir tai ne penkerių, o penkiolikos metų paklaida. Visi kiti nustebimai ir net, sakyčiau, švelnūs mentaliniai orgazmai, įvyko kalbinant Agnę raštu.Daugiau

Apie tylos ribą

Vytautas Martinkus

Pradėti romano recenziją, kai jau turi galvoje ir jos antraštę, patinka veikiausiai ne man vienam. Drąsiau ir greičiau vediesi skaitytoją knygos įspūdžių ir minčių apie ją taku, lyg ir nujauti, kur pakeliui jo atsiprašysi, suprasdamas, kad apie literatūros kūrinį nė vienas recenzentas nepasako visko, ką norėtų, galėtų ar net privalėtų, ir ten jį vėl paliksi vieną. Jeigu buvo knygą perskaitęs, gal bendražygis ir palydės recenziją savo komentaru, o jeigu apie kūrinį išgirdo pirmą sykį, gal panorės pats jį perskaityti.Daugiau

Automatinė literatūra: nuo miego iki kompiuterių epochos

Saulius Keturakis

Žvilgtelėjus į naujausiųjų laikų Vakarų pasaulio literatūros istoriją, gali susidaryti įspūdis, jog ne vieną tūkstantmetį vargę ir kūrę įvairiausių pavidalų literatūrą XX a. pradžioje poetai, prozininkai bei dramaturgai pavargo. Ir nusprendė paieškoti – gal yra kitų, ne tokių sekinančių būdų atsirasti literatūros kūriniams? Galgi nebūtina kentėti tam, jog skaitytojas galėtų gėrėtis įspūdingais tekstais? Gal nėra visiškai teisus Theodoras W. Adorno, tvirtinęs, jog tik kančia mene nepraranda savo pavidalo, tad be kentėjimo joks menas negali egzistuoti? O gal apskritai galima sugalvoti būdą literatūrai atsirasti beveik savaime?Daugiau

Snaudulį išvaikanti poezija aštriais šermuonėlių dantukais

Justė Dobiliauskaitė

Nenoriu pabust
Iš sniego
Iš oro
Nenoriu pabust…

– bruzdesį Rašytojų klubo salėje pertraukia muzika ir Mindaugo Ancevičiaus balsas, erdvė su kiekvienu akordu pamažu kinta: prisipildo paslaptingų, tolimų pasaulių ir daiktų, muzikos garsai leidžiasi ant kiekvieno tartum lengvos žiemos snaigės ir nepastebimai išjungia kasdienį rutinos, skubėjimo ir darbų režimą. Taip prasideda poeto Rimvydo Stankevičiaus naujausios knygos „Šermuonėlių mantija“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017) pristatymas – vakaras-pokalbis, pripildytas poezijos, muzikos ir nuoširdumo.Daugiau

Ačiū, kad neskaitote

SANDRA BERNOTAITĖ

Dubravka Ugrešić „Thank You For Not Reading“, Dalkey Archive Press, 2003.

Ar įmanoma lietuvių autoriui būti skaitomam ne Lietuvoje, ne tautiečių emigrantų? Neseniai, galvodama apie kai kuriuos reiškinius mūsų valstybėje, o ir gavusi priekaištų už jos lyginimą su kita, labai skirtinga dydžiu, geografine padėtimi, ekonomine sėkme Australija, supratau, kad gretinti save reiktų ne su gigantais, o su tokiais pat mažiukais, kaip ir mes.Daugiau

Utopistai prieš viską

Sandra Bernotaitė

Mark Greif „Against Everything. On Dishonest Times“, New York: Knopf Doubleday Publishing Group, 2016.

Išvertus amerikiečio Marko Greifo esė rinkinio pavadinimą, jis skambėtų maždaug taip: „Prieš viską. Apie nedorus laikus“. Intriguoja, kodėl autorius vadina laikus nedorais (arba nesąžiningais) ir kaip jam pavyko išvengti didaktikos ir sentimentalumo narstant moralinį klausimą. Daugiau

10 keistų literatūrinių judėjimų ir žanrų

Nathaniel Woo

Daugeliui mūsų neįprasčiausios perskaitytos knygos yra absurdiškos knygos vaikams, kaip kad „Alisos nuotykiai Stebuklų šalyje“ (Alice Adventures in Wonderland) ar „Žali kiaušiniai ir kumpis“ (Green Eggs and Ham). Visgi tamsiuose literatūros istorijos kampuose slepiasi ištisi judėjimai, skirti keistoms ir siurrealioms rašymo formoms. Pateikiamas sąrašas tikrai pakeis jūsų mąstymą apie literatūrą.Daugiau

Pagrindinis žodis – Algirdas Julius Greimas

UGNĖ KARVELIS

Algirdas Julius Greimas per savo gyvenimą davė daugybę interviu įvairiausiomis temomis, kurias užduodavo pati proga ir Greimą šnekinusių asmenybių akiratis bei interesai. Dialogo forma Greimas ne kartą pasakojo ne tik apie savo semiotikos projektą, jo santykį su gretimomis filologijos ir antropologijos disciplinomis, bet ir apie savo biografiją, susipynusią su Lietuvos ir Europos istorija pačių asmeniškiausių patirčių plotmėje. Šis pokalbis ypatingas tuo, kad tai vienas paskutiniųjų Greimo interviu, jame blyksteli bene visos jam kada nors rūpėjusios temos. Lietuviškai šis pokalbis publikuojamas pirmą kartą. Tekstas parengtas spaudai pirmajame knygos „Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos“ tome, kurį netrukus išleis leidykla „Baltos lankos“.

Jūratė LevinaDaugiau

Joyce’as ir mes

Jeronimas Brazaitis

(kūrybinio pasakojimo ištrauka)

PIRMASIS DARBAS

Pirmieji JAMESO JOYCE’O vertimai lietuvių kalba pasirodė 1937–1939 m. Apsakymų išvertė J. MILTINIS (2 aps.) ir A. VOLDEMARAS (1 aps.).

Aš pradėjau nuo „Uliso“ 8-ojo skyriaus Lestrigonai, nes ten paprasto (vieno žmogaus) „sąmonės srauto“ labai daug: tiesiog įmanoma, kiek paskaičius, pajausti ir išvysti, kaip Rašytojas, neatsitraukdamas nė akimirkai, žingsniuoja per Dubliną šalia pagrindinio herojaus Leopoldo Bliumo, skelbimų agento.Daugiau