MUZIKA IR… MUZIKA

Alfredas Kukaitis

Jau bemaž dešimt metų kasdien elektroniniu paštu susirašinėju su artimu bičiuliu, žinomu kompozitoriumi Laimiu Vilkončiumi. Rytais skaitau gautus laiškus, kiekvieną vakarą rašau jam. Kalbamės ne vien muzikos temomis – dalinamės kasdieniais džiaugsmais ir rūpesčiais, aptariame politikos bei sporto aktualijas ir t. t.

Kartą Laimis be kita ko paklausė, ar žinau Raulį Midóną? Mat jį sudomino šis atsitiktinai išgirstas amerikietis, įtaigiai atlikęs populiariąją Stevie’o Wonderio dainą „Isn’t She Lovely“. Jei taip, tuomet kaip vertinu jo grojimą gitara? Dar bičiulis pastebėjo, kad nors interpretacija tolima parodijai, Raulis esą tobulai imituoja S. Wonderio judesius. Kodėl? R. Midóną ne tik žinau, bet ir juo žaviuosi. Kadaise daug metų įvairiose radijo stotyse rengiau ir vedžiau autorines laidas, tad tekdavo aktyviai dairytis muzikos naujienų. Taip jį ir atradau.Daugiau

MAREK ROMAŃSKI: „TAI PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ IR MUZIKOS SUVOKIMĄ“

ALFREDAS KUKAITIS

Bene prieš dešimtį metų po „Kaunas Jazz“ finalinio koncerto Vilniuje sužinojau, kad grįždamas į laikinąją sostinę turėsiu bendrakeleivį – žurnalistą iš Lenkijos. Paaiškėjo, jog tai žurnalo „Jazz Forum“ redaktorius Marekas Romańskis.

„Jazz Forum“ – vienas seniausių Europoje tokio pobūdžio leidinių, oficialus Europos džiazo federacijos žurnalas, nepakitusiu pavadinimu leidžiamas iki šiol. Didžiuojuosi turėdamas net ir pirmųjų leidybos metų numerius.Daugiau

LEIFAS KARLSSONAS: „ORKESTRŲ ŽYGIAVIMO SU MERGINOMIS PRIEŠAKYJE ESTETIKA JAU PRIKLAUSO PRAEIČIAI“

KALBINO ALFREDAS KUKAITIS

Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (LSPO) – palyginti jaunas, tačiau veržlus, novatoriškas kolektyvas. Tad jau ne tik pastebėtas, bet ir turintis gausią gerbėjų auditoriją. Vis dėlto jis radosi ne tuščioje vietoje. Dar 1957 m. kompozitorius bei dirigentas Vitas Žilius įkūrė Vilniaus centrinio kultūros ir poilsio parko orkestrą. 1964-aisiais prie dirigento pulto stojo Romas Balčiūnas, daugiau nei keturis dešimtmečius vadovavęs „Trimitui“ (šis pavadinimas oficialiai įteisintas 1966 m.).Daugiau

KRISTINA ŠVENČIONYTĖ. APIE SALDŽIAI GELIANČIĄ VIENATVĘ IR GEBĖJIMĄ NEPASIDUOTI

KALBINO MIGLĖ MARKULYTĖ

Kristinos Švenčionytės meninė saviraiška netelpa į vienos ar kelių disciplinų rėmus. Karjerą pradėjusi kaip aktorė, ji nutarė siekti kūrybinės autonomijos ir ėmė kurti performansus. Pasukusi šiuo keliu, įstojo į skulptūros magistrantūrą Vilniaus dailės akademijoje (VDA), sekdama savo tėvo, dailininko Arnoldo Švenčionio, pėdomis. Tačiau jam taip ir nepavyko sudalyvauti dukros akademijos baigimo parodoje: per nelaimingą sutapimą jis paliko šį pasaulį prieš pat Kristinai baigiant studijas. Tačiau atlikėja nepalūžo – parodą nutarė dedikuoti tėčio atminimui ir rado jėgų tęsti kūrybines veiklas: tais pačiais metais atliko vaidmenį danų režisierės Kirsten Delholm inicijuotame projekte „Electricity“.Daugiau

DVIEJŲ MŪZŲ VALDOSE

ALFREDAS KUKAITIS

Kas sieja Charlie’į Chapliną, Vladimirą Vysockį ir „Aktorių trio“? Taip, tai ne tik garsūs aktoriai, bet ir muzikoje daug nuveikę kūrėjai, atlikėjai.

Aktorinio meno rengimo programose visuomet yra fechtavimo, šokio ir dainavimo disciplinos, tad kiekvienas šios profesijos atstovas privalo mokėti dainuoti. Tačiau dalis jų ryžtasi žengti į muzikos profesionalų sceną. Kodėl? Priežasčių gali būti daug. Kad ir kas įvyktų, geriausiu atveju tai reiškia, kad konkretaus asmens kūrybinis potencialas neapsiriboja vien teatro scena ar kinu.Daugiau

TAMSIA MUZIKA APIE ŠVIESIUS DALYKUS KALBANTIS „SOLO ANSAMBLIS“

Kalbino Simonas Jurkevičius

Kiek daugiau nei prieš dešimt metų Vilniuje susikūrusi šiuolaikinės elektroninės muzikos grupė „Solo Ansamblis“ dabar yra vienas ryškiausių scenos fenomenų Lietuvoje – kolektyvas stebina savo moderniu ir originaliu skambesiu bei giliais, įvairiaspalves vizijas iššaukiančiais tekstais. Keturi jo nariai – Vytautas Leistrumas, Jonas Šarkus, Giedrius Kiela ir Sergejus Ivanovas – ne tik puikūs muzikantai, bet ir jau daug metų teatre dirbantys menininkai. Tūkstančius gerbėjų skaičiuojančios kompanijos koncertų bilietai išperkami per keletą dienų, taip pat ji dažnai pasirodo pagrindiniuose Lietuvos muzikos festivaliuose. „Solo Ansamblis“ prieš kelis mėnesius išleido puikų mini albumą „SAoRD“ kartu su elektroninės muzikos kūrėju Roe Deers, taip pat birželio pradžioje drauge su alternatyvaus roko grupe „ba.“ Kalnų parke surengė grandiozinį koncertą „Juodas Vilnius“, subūrusį daugiau nei dešimt tūkstančių gerbėjų.Daugiau

DIDYSIS ROKO NENUORAMA JEFFAS BECKAS

Alfredas Kukaitis

„Jeffas yra geriausias gitaristas iš visų, kuriuos girdėjau. Jame slypi tai, kas įveikia kiekvieną“, – savo kolegą ir bičiulį apibūdino garsusis Ericas Claptonas.

Jeffas Beckas tikrai unikalus gitaristas. Jo pirštų paliestos stygos kalba, dainuoja, aimanuoja, piktinasi, kvatoja, guodžia. Savuoju instrumentu jis geba išreikšti visas žmogaus emocijas, būsenas. Kad ir ką Jeffas grotų, garsų šaltinis visuomet būna širdis. Skaudu bei labai neįprasta suvokti, jog apie didįjį muzikantą rašyti jau reikia būtuoju laiku…Daugiau

ENNIO’US MORRICONE’Ė: NATOS – KAIP PLYTOS

Simonas Jurkevičius

„Jos visada vienodos, tačiau iš jų galima pastatyti skirtingų dydžių ir formų namus, rūmus, pilis. Tas pats vyksta ir muzikoje“, – teigė legenda tapęs Ennio’us Morricone’ė. Nors nepailstančio kūrėjo gyvybė užgeso prieš trejus metus, jis neabejotinai išlieka visų laikų garsiausias kino kompozitorius, kuris per savo ilgą bei stebėtinai produktyvią karjerą parašė beveik 500 garso takelių filmams ir serialams. Turbūt ne veltui, dar meistrui esant gyvam, net sklandė gandai, esą jis vienas negalėjo šitiek nuveikti… Ir visgi, nors Morricone’ės muzikiniai šedevrai pribloškia savo įvairove, neįmanoma juose neatpažinti italų genijaus braižo. Tai jo dėka kelios dešimtys filmų tapo nemirtinga klasika – pagalvoję apie šias juostas, mes pirmiausia prisimename ne vaizdus, o melodijas, pavyzdžiui, svajoklišką „Už saują dolerių“ (Per un pugno di dollari, 1964) švilpavimą arba niūrius „Kartą Laukiniuose Vakaruose“ (C’era una volta il West, 1968) armonikos atodūsius. Kita vertus, maestro teigė, jog garso takelis turi žiūrovui perteikti tai, ko filme nesigirdi, taip pat tai, ko negalėjo papasakoti režisierius, – tokį kūrybinį principą kompozitorius visada stengėsi taikyti ir pats.Daugiau

PAVADINIMŲ VERPETE

Alfredas Kukaitis

Žinia, kaip ir bet kuri kita meno raiškos forma, muzika skirstoma į žanrus, o šie – į požanrius (subžanrus). Klasifikaciją lemia įvairūs kriterijai, tačiau neretai jie būna subjektyvūs ir net prieštaringi. Labai dažnai randasi kūrinių, turinčių išsyk dviejų ar daugiau žanrų požymių. Tokie priskiriami hibridiniams. Štai literatūroje bene akivaizdžiausias pavyzdys – tragikomedija, muzikoje – džiazrokas. Būna, kad vienas ar kitas kūrinys priklauso iškart keliems žanrams. Tarkim, bliuzui ir džiazui.Daugiau

AUSTIEJA: TA TĒP I GĪVENO, OUŽOULUS ROMSTĪDAMA

Kalbino Atėnė Jasaitė

Savo dainose ji šoka į jūrą, pakelia debesį, prisipažįsta radusi paslaptį ir čia pat dosniai dalijasi ja su klausytoju. Komentatoriai ją vadina Žemaitijos angelu, kartais – burtininke, bet pati apie save gimtadieniniame įraše FB atlikėja sako paprastai: „Ta tēp i gīveno, oužoulus romstīdama“. Iš Plungės rajono kilusi, Šiaulių universitete estrados meno specialybę bei kino ir teatro bakalauro laipsnį įgijusi Austėja Gendvilaitė-Staponkienė publikai geriau žinoma sceniniu slapyvardžiu Austieja. Kūrėjos vaikystė prabėgo gamtoje, šalia miško ir ežero, gyvūnų apsuptyje – tėvai augina nacionalinės žemaitukų veislės žirgus bei lietuvių skalikus. Aktyvus šeimos gyvenimas – pačių organizuojamos žirgų lenktynės, skalikų parodos, žemaitiškos dainos festivaliai – formavo mergaitės asmenybę nuo mažumės. Kraštotyrininkė močiutė ir muzikuojanti mama įtraukė Austėją į meninės saviraiškos sūkurį: ji pati rašo tekstus, groja smuiku bei pianinu, kuria vaidmenis teatre, bando save poezijoje, tapyboje.Daugiau

HITAIS VIRTĘ SKOLINIAI

Alfredas Kukaitis

Dalis žmonijos mėgsta vadinamąją „klasikinę“ muziką (tikslesnis terminas – akademinė), dažnai jos klausosi, kita dalis šiam žanrui abejinga. Tačiau esama ir tokių, kurie nusiteikę priešiškai (sudėtinga, įmantru, neįdomu, neveža). Štai jiems labai atsakingai pareiškiu: kuo besimėgautumėte (džiazu, soulu, roku, kantri, repu ar popsu), galite būti tikri, kad daugelyje jums patinkančių kūrinių glūdi klasikos genai. Glaustai tariant, net ir žinomiausių, populiariausių autorių dainose ar (rečiau) instrumentinėse pjesėse melodijos, harmonijos slinktys neretai „pasiskolinamos“ iš didžiųjų praeities meistrų. Gali būti „cituojamas“ net ir visas kūrinys. Nuo pradžios iki galo. Vienais atvejais tai girdima labai akivaizdžiai, kitais prireikia išlavintos klausos ar dėmesingo įsiklausymo. Žinoma, dar ir žinių.Daugiau

JANUSZAS STROBELIS. IŠTIKIMAS SAU

Alfredas Kukaitis

Januszas Strobelis – ne vien Lenkijoje garsus džiazmenas, gitaristas ir kompozitorius. Man tai labai svarbus žmogus. Gal net vienas svarbiausių. Iki šiol jį tebelaikau neformaliu savo mokytoju ir, žinoma, artimu bičiuliu.

Tai prasidėjo jau nutolusio 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Buvo gūdūs laikai, gilaus sovietinio sąstingio metai. Turbūt jaunesnėms kartoms sunku suvokti, kad ne tik interneto neturėjome, bet net ir elementariausia informacija pro geležinę uždangą skverbėsi itin sunkiai, dozuotai. Siekiau prenumeruoti bent jau Lenkijos muzikinę spaudą, nes šioje šalyje viskas buvo kiek laisviau. Galop radosi galimybė ne vien lenkų radijo stočių klausytis, bet ir TV pirmąją programą žiūrėti. Tai buvo langelis į pasaulį…Daugiau

DŽIAZO NEGROJĘ GIGANTAI

Alfredas Kukaitis

Louisas Armstrongas, Duke’as Ellingtonas, Charlie’is Parkeris, Milesas Davisas… Šių džiazo genijų vardus žino net ir žanrui abejingieji ar priešiškai nusiteikusieji. Jie buvo svarbiausių džiazo stilių flagmanai, simboliai, kiekvieno kurių įdirbis ženkliai paveikė minėtosios muzikos raidą. Tačiau ligšiolinę žanro istoriją rašė ne vien muzikų talentas, kūrybinė galia. Būta nemažai iškilių asmenybių, nesugrojusių nė vienos natos, bet būtent dėl jų nuoseklios veiklos, pastangų džiazas įsivirtino ir sėkmingai gyvuoja iki šiol. Tai džiazo misionieriai – prodiuseriai, impresarijai, festivalių organizatoriai, kritikai, radijo laidų vedėjai, įrašų leidybos firmų savininkai. Kiekvienas jų vertas ne tik paminėjimo, bet ir trumpos pagrindinių veiklos gairių apžvalgos.Daugiau

ENRICAS CARUSAS – PIRMOJI DIDI XX A. OPEROS ŽVAIGŽDĖ

Cristina Roldán Fidalgo | vertė Eglė Petreikienė

2023-iųjų vasario 25 d. sukako 150 metų, kai gimė Enricas Carusas – vienas labiausiai gerbiamų tenorų istorijoje ir vienas pirmųjų, kurių balsas buvo išsaugotas fonografiniuose įrašuose.Daugiau

MINDAUGAS URBAITIS: GYVENU RAŠOMAIS KŪRINIAIS IR DIRBAMAIS DARBAIS

Kalbino Alfredas Kukaitis

Mindaugas Urbaitis – žymus kompozitorius, pedagogas, pripažinimą pelnęs tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nuo pat jaunystės aktyvus ne vien kūryboje: 1991–1995 m. jis rengė tarptautinius naujosios muzikos festivalius „Gaida“, kurį laiką buvo Asociacijos LATGA (Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija) prezidentu, o 1991–1996 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininku.Daugiau

DŽIAZĄ LYDĖJĘS PRAKEIKSMAS. MIRTINA PJŪTIS

Alfredas Kukaitis

Vienas žymiausių bei įtakingiausių šiuolaikinio džiazo kūrėjų pianistas Bradas Mehldau autobiografinėje knygoje „Formation: Building a Personal Canon“ be kita ko vaizdžiai aprašė ir turiningą ilgamečio rūkoriaus patirtį. Žinia, muzikas traukė ne vien tabako dūmus… Ir Louisas Armstrongas visą gyvenimą rūkė daug marihuanos…

Kiekvienas bent kiek džiazui neabejingas asmuo pastebės, kad 5–7-ajame XX a. dešimtmečiuose tarp bibopo flagmanų ūmai padaugėjo anksti mirusiųjų. Jų vidutinis amžius siekė vos 30 metų. Pagrindinė šio tragiško reiškinio priežastis – besaikis piktnaudžiavimas narkotikais bei alkoholiu. Žymus džiazo tyrinėtojas Jamesas Lincolnas Collieris savo 1978-aisiais išleistoje knygoje „The Making of Jazz“ rašė: „Tikėtina, kad 50–75 procentai bibopo atlikėjų turėjo vienokią ar kitokią patirtį vartojant stipriuosius narkotikus, maždaug ketvirtadalis jų buvo rimtai priklausomi ir net 20 procentų žuvo.“Daugiau

ANGELO’AS BADALAMENTIS – DAVIDO LYNCHO MUZIKINĖ SIELA

Simonas Jurkevičius

2022-ųjų gruodžio 12-ąją, būdamas 85-erių, Anapilin iškeliavo vienas įdomiausių mūsų meto kino muzikos kompozitorių Angelo’as Badalamentis. Tą pačią dieną jo draugas ir kolega režisierius Davidas Lynchas savo „YouTube“ kanalo vaizdo įraše kreipėsi į gerbėjus: „Today – no music“ („Šiandien – jokios muzikos“).Daugiau

MARŠ, MARŠ, TRA-TA-TA!

Alfredas Kukaitis

Gali būti net prisiekęs pacifistas, bet, išgirdus pakilius kariškus maršus, dažnam ūpas tikrai pakyla. Tam jie ir skirti – kovinei dvasiai stiprinti, iškilmingai atmosferai paryškinti, žvaliai ir darniai koja kojon žengti.

Tokia muzika gimė mūšių laukuose. Praeityje grumtasi gausiai ir dažnai, o karinių vienetų veiksmus būtinai reikėjo koordinuoti, tad šiuolaikinių aukštųjų technologijų ir radijo ryšio priemonių funkcijas nuo seniausių laikų atlikdavo muzikos instrumentai, kurių garsas skardus ir raiškus – įvairūs ragai, dabartinių trimitų pirmtakai, mušamieji. Žinia, tai, kas skambėdavo, dar nebuvo visaverčiai kūriniai – tik trumpi sutartiniai garsiniai signalai, pergalės atveju – iškilmingos fanfaros.Daugiau