Žinia, kaip ir bet kuri kita meno raiškos forma, muzika skirstoma į žanrus, o šie – į požanrius (subžanrus). Klasifikaciją lemia įvairūs kriterijai, tačiau neretai jie būna subjektyvūs ir net prieštaringi. Labai dažnai randasi kūrinių, turinčių išsyk dviejų ar daugiau žanrų požymių. Tokie priskiriami hibridiniams. Štai literatūroje bene akivaizdžiausias pavyzdys – tragikomedija, muzikoje – džiazrokas. Būna, kad vienas ar kitas kūrinys priklauso iškart keliems žanrams. Tarkim, bliuzui ir džiazui.

Muzika klasifikuojama siekiant palengvinti orientavimąsi garsų kosmose. Jei ketinate eiti į jums nežinomos grupės koncertą, bet nėra jokių nuorodų, kokio skambesio tikėtis, galite „įsėsti į svetimas roges“. Vis dėlto neretai klasifikacija linkusi ir suklaidinti. Ne vien todėl, jog egzistuoja daugiau nei 1200 muzikos porūšių (vien bliuzui priklauso 44 stiliai, maždaug tiek pat jų ir roke, o džiaze – net 54). Svarbiau, kad tai nėra nekintamos kategorijos. Nuolat randasi vis naujų žanrų bei požanrių, o dalis tradicinių „ilgaamžių“ traukiasi užmarštin, tačiau po kurio laiko vėl atgimsta, tiesa, kiek pakitę…

Visa tai išmanyti – tikrai įdomu, bet dar įdomiau sužinoti jų pavadinimų kilmę. Štai čia slypi daugybė staigmenų. Tarkim, EDM (electronic dance music – elektroninė šokių muzika) sąvoka girdėta ne kiekvienam, tačiau abejonių nekelianti. Bent jau tiems, kurie mėgsta DJ Snake, Davidą Guettą, Avicii ar Tiesto kuriamą garsyną. O štai riot grrrl… Esu bemaž tikras, kad dažnam šis terminas visai nepažįstamas. Tačiau jis įvardija XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje roko muzikoje kilusį palyginti galingą feministinį judėjimą. Merginos nebenorėjo būti „barbėmis“, jos panoro urgzti…

Egzistuoja aibė žanrų bei požanrių, kurie svarbūs tik prisiekusiems melomanams (vaporwave, shoegaze, brill building, honky-tonk, zydeco ir kt.), bet yra ir fundamentalių, bazinių. Štai į jų pavadinimų etimologiją išties verta pasigilinti.

Bliuzas (blues). Prisiminkime populiarų posakį: „Bliuzas yra tada, kai geram žmogui bloga, o popmuzika – kai blogam gera.“ Tenka pripažinti, jog bent jau pirmoje jo dalyje nemažai tiesos. Kai tamsiaodis amerikietis sako „I’m (feeling) blue“, tai reiškia, kad jam liūdna, ilgu, jis jaučiasi prastai. Kaip tai susiję su mėlyna spalva? Dar 1798 m. britų dramaturgas George’as Colmanas pavartojo frazę „blue devils“, apibūdinančią tam tikrą vidinę sumaištį, apėmusį nejaukumą. Kiek vėliau ją išpopuliarino anglų ir škotų rašytojas Walteris Scottas.

Minėtą būseną patiria ir žmonės, kankinami abstinencijos, apimti baltosios karštligės, tad „mėlynieji velniai“ yra mūsų „baltų arklių“ atitikmuo. Svarbu pastebėti, jog vergovės laikotarpiu „mėlynųjų velnių“ dar nebuvo, taigi, nebuvo ir bliuzo. Ištisų kartų kasdienybė slinko primityviai: alinantis darbas plantacijose, skurdi mityba, miegas. O atokvėpio akimirkomis – dar ir malda, seksas. Bliuzo užuomazgos išryškėjo tik panaikinus vergovę. Tai lėmė tamsiaodžiams įprastos gyvensenos griūtį. Jie nesusivokė naujoje aplinkoje, net nesuprato, kas yra pinigai, todėl dauguma liko buvusių vergvaldžių samdiniais, kiti patraukė į miestus, kur jų laukė dar didesnis stresas. „Blue“ įgavo naują reikšmę – įvardijo mėlynes po žiauraus sumušimo. Štai tada gimė bliuzas, tapęs visų pagrindinių populiariosios muzikos žanrų (džiazo, roko, hiphopo) pagrindu. Beje, žodis „blues“ amerikiečių vartojamas daugiskaitos forma. Gal jau metas į tai atsižvelgti ir lietuvių kalboje?

R&B (rhythm & blues). 1947 m. žurnale „Billboard“ šį terminą pasiūlė muzikos apžvalgininkas Jerry’is Wexleris. Iki tol ritmenbliuzas buvo žinomas kaip race music (rasinė muzika). Toks įvardijimas radosi afroamerikiečių bendruomenėje, bet pokaryje jau buvo laikomas įžeidžiančiu. Kurį laiką naudota ir motown sąvoka, nes taip vadinosi ritmenbliuzo albumus nuosekliai leidusi įrašų kompanija. Nuo 1948-ųjų estafetę perėmė „RCA Records“ bei „Atlantic Records“. Žanras, kuriame susiliejo bugivugis (boogie-woogie), gospelas ir bliuzas, sparčiai populiarėjo. Ilgainiui po ritmenbliuzo skėčiu ėmė glaustis visa afroamerikiečių kuriama bei atliekama muzika.

Rokenrolas (rock ‘n’ roll). Tai tėra rocking and rolling trumpinys, nuo seno vartotas jūreivystėje laivo siūbavimui banguotoje jūroje nusakyti. Kai 3-iajame XX a. dešimtmetyje vienoje dainų jį panaudojo anuomet populiari vokalistė Trixie’ė Smith, tai ėmė reikšti ritmišką šokių muziką. Dar kiek vėliau šis žodžių derinys tapo ir sekso eufemizmu. 6-ojo dešimtmečio pradžioje Klivlando įrašų parduotuvės savininkas Leo Mintzas pastebėjo, jog baltieji paaugliai domisi „rasine muzika“. 1951 m. jis pradėjo remti Alano Freedo radijo laidą, kuriai abu spontaniškai sugalvojo pavadinimą „The Moondog Rock & Roll House Party“. Laida sparčiai populiarėjo, kartu plito ir sutrumpintas terminas. Beje, rokenrolo šlovės muziejus įsikūręs būtent Klivlande, nes čia gimė bei gyveno abu žanro „krikštatėviai“.