fbpx
0
  • Krepšelyje nėra produktų.
Krepšelis Iš viso:0,00 €
2018-02-23

Trumpa odė raidei (o ir rašymui)

Vidas Poškus

Kadaise, dar vėlyvosios vaikystės ar ankstyvosios paauglystės laikais, į rankas man pateko vienas iš anuometinės lietuviškosios tipografinės kultūros šedevrų – Čilės poeto Pablo Nerudos „Odė tipografijai“. Atmintyje neišliko nei ją apipavidalinusio autoriaus pavardė, nei leidimo metai (keista, tačiau internetas nesuteikė nė menkiausios galimybės amneziją įveikti), tačiau svarbiausias yra pats įspūdis.Daugiau

2018-02-23

Laura Švedaitė | Eilėraščiai

Persų patarlė

Lotoso pėdos,
ilgieji Karenų kaklai,
randai,
tatuiruotės,
Labret lūpų lėkštės,
chna,
plunksnų karūnos,
liūto ilčių pakabukai,
kaukės,
korsetai,
šinjonai,
auskarai,
perlų karoliai,
auksinės apyrankės,
smaragdiniai žiedai,
kvepalai,
smilkalai,
aliejai,
rožių kvapnieji vandenys,
krūtų implantai,
užmuškite
mane,
bet
padarykite
gražią.Daugiau

2018-02-21

VINILO KULTŪRA: meno kūriniai ir akustiniai rolsroisai

Eglė Petreikienė

Anot „Taschen“ leidyklos autoriaus ir leidinių redaktoriaus Juliuso Wiedemanno, šiandieniniame meno pasaulyje tokia įvairovė, kad mums net sunku įsivaizduoti, kokie gilūs ryšiai sieja muziką ir dailę. Nesiimdami analizuoti visų įmanomų sąsajų, apsiribokim iš pažiūros siaura grafikos bei fotografijos sritimi – vinilinių plokštelių dizainu, kurį, kaip ir knygos meną, galėtume vadinti vinilo menu.Daugiau

2018-02-21

Išbraukite mane iš sąrašo

Daiva Budrienė

„Ištrink mane iš draugų, nes vis dar pykstu“, – sakau garsiai, kai niekas negirdi. Kur sakau? Mašinoje už vairo, kai groja radijas ar perduoda žinias, ant dviračių tako prie Nemuno (mintyse), kur manęs jau nėra ir man ten savęs netrūksta.
„Ištrink, nes aš tave jau užbaninau“, – galėčiau pasakyti Jai. Kaip tai parašyti, kad nebūtų pompastiška ir banalu? Lietuvai? Mano šaliai? Tėvynei? Nei vienas žodis neatspindi tos būsenos, kuri yra meilė ir neapykanta kartu. Gal daugiau pyktis ir piktdžiuga, kai pastebi ką blogo joje, nei meilė, nes pasiilgai. Daugiau

2018-01-23

ŽODŽIAI IR ŽAIDIMAI

Erika Drungytė

Nėra įdomesnio dalyko už nėrimą gilyn. Žinoma, gelmių esti visokių. Bet vis viena – ar tai būtų jūros, dangaus, asmeninė, tiriamo objekto – gelmė labai vilioja, nes ten tikiesi rasiąs kažką ypatingai svarbaus, padėsiančio suvokti esmę, patirti pirminio šaltinio dovanojamą atsakymą. Dažniausiai kalbama apie išsigryninimą, išskaidrėjimą, dvasinį nubudimą, nušvitimą, ir taip tarsi nusakoma būsena, kurią gali išgyventi žmogus, mėginantis atskleisti paslaptis, nepavaldžias kūnui. Bet ar tik-rai dvasiniai dalykai yra atskirti nuo kūno, o pastarasis – visiškai nereikalingas balastas, šarvas, didžioji kliūtis kelyje į tą kažką, kas, neva, yra geriau, gražiau, tobuliau ir siektina?Daugiau

2018-01-23

Poezija be kelio ženklų

Saulius Keturakis

Praėjusiais metais pasirodė jau penktoji Gintaro Patacko „Mažosios Dieviškosios“ poetinio ciklo knyga „Mažoji Dieviškoji Co-5. Kabalos“ (pirmoji – 2013). Negaišinant jūsų laiko, iškart reikia pasakyti, kodėl ji įeis į lietuvių literatūros istoriją. O gal ir į pasaulinę. Mat tai, manau, kol kas vienintelis leidinys, kuriame daugiau kaip šimte puslapių tėra vienui vienas skyrybos ženklas – taškas, baigiantis pirmąjį eilėraštį „Perkūno namas“. Žinia, Samuelis Beckettas savo 147 puslapių monologą „How It Is“ („Kaip tai yra“, 1961) parašė visai be skyrybos ženklų. Jameso Joyce’o romano „Ulisas“ paskutiniajame skyriuje 24 048 žodžių Moli Blium sąmonės sraute galima rasti du taškus ir vieną kablelį. O štai G. Patacko poezijos rinkinyje yra vienas taškas.Daugiau

2018-01-23

Galimybė galvoti kitaip

Kirill Kobrin

Filosofas Aleksandras Piatigorskis paskutiniaisiais gyvenimo metais daug galvojo apie ne-antropocentrinės filosofijos sukūrimo galimybę. Ne apie tokią filosofiją, kurios objektas būtų viskas, išskyrus žmogų. Ne, Piatigorskis teigė, kad pats žmogus nėra privilegijuota vieta, iš kurios kyla mąstymas, jis nėra mąstymo vieta.Daugiau

2018-01-22

LITVAKAI, CLARA ROCKMORE IR TERMENVOKSAS PASAULIO MUZIKOJE

Alfredas Kukaitis

Žinia, nemažai žydų tautos atstovų tampa itin gabiais muzikais. Ne išimtis ir litvakai. Daugelį pasaulinio garso įvairių muzikos žanrų kūrėjų bei atlikėjų su Lietuva sieja glaudūs saitai. Ne kiekvienas jų gimė ir augo Lietuvoje, tačiau tėvų bei protėvių šaknys glūdi būtent čia. Daugumą jų paminėsime šioje publikacijoje, bet pagrindinė rašinio herojė bus unikalų instrumentą išgarsinusi Clara Rockmore. Tiesa, pradėsime ne nuo jos…Daugiau

2018-01-22

KRISTINA ALIŠAUSKAITĖ: TIKRIAU NEI TIKROVĖJE

Justina Augustytė

Kristina Ališauskaitė – jaunosios kartos tapytoja. Jos kūryba puikiai pažįstama šiuolaikinės dailės mėgėjams bei pripažinta kritikų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: Kristina – dažna tarptautinių parodų, meno mugių dalyvė ir tarptautinių meno konkursų laureatė bei finalininkė. Bet tai tik viena – reprezentacinė – menininkės portreto pusė. O likusiąją pažinti ne taip jau paprasta. Kristina pernelyg neatvirauja, tarsi taupo žodžius ir atkakliai kalba vaizdais; tai, ką norisi pasakyti, ji išreiškia kūryboje.Daugiau

2018-01-22

Joy’suoti drauge su Jaru

Erika Drungytė

Tais laikais, kai nebuvo mobiliųjų telefonų, o laiko kaip tik – į marias, pagrindinė kūrybingų kauniečių vieta, kurioje vienu ar kitu metu visada sutiksi tuos, su kuriais malonu pasėdėti ir pasikalbėti, buvo miestas. Paskambini laidiniu ir sakai: „Tai varom į miestą.“ Ir visiems aišku, kad į Laisvės alėją. Svarbiausių įvykių epicentras – po kokį šimtą metrų nuo fontano į abi puses, bet atkarpa senamiesčio link galėjo tęstis neapibrėžtą atstumą. Štai ten, mieste, mes visi ir „gyvenom“.Daugiau

2018-01-23

TIKSLUS ULISO VEIKSMO LAIKAS

Jeronimas Brazaitis

(beletristinis tyrimas)

Savo žmonai VITALIJAI
PIRMAJAM Ulysses’o ŠIMTMEČIUI 2022 metais
Mano draugui Airijoje DECLANUI KIBERDUI

Love loves to love love – Meilė myli mylėti meilę

JAMES JOYCEDaugiau

2018-01-22

KĘSTUČIO POKALBIS SU GRIGALIŪNU, arba keletas žodžių apie pagrindinius šio menininko kūrybos aspektus

Vidas Poškus

Dar nuo Sokrato majeutinio metodo laikų, kuomet esminiai būties ir gyvenimo klausimai svarstomi dvinario ar trinario disputo metu (vienam iš protingesnių prelegentų sąmoningai apsimetant naivesniu, tokiu būdu kvailesniems ar ne tokiems patyrusiems leidžiant patiems suvokti savo argumentų klaidingumą), turbūt nėra sugalvota geresnio būdo save pažinti.Daugiau

2018-01-22

PO MANĘS NORS IR TVANAS

Giedrius Zubavičius

Išgirdę Giedriaus Zubavičiaus vardą, dauguma tik gūžteli pečiais – ne, nesame tokio girdėję. Ką jis daro? Rašo? Ne, nežinau tokio rašytojo. Scenaristas? Kokio filmo? Tiesa – tai mažai Lietuvos meno pasaulyje minimas žmogus. Prieš pat Atgimimą jis dar „spėjo“ atitarnauti Sovietų armijoje, grįžęs jau žinojo, kad savo gyvenimą nori sieti su kinu.Daugiau

2018-01-22

Literatūra ir greitis

Saulius Keturakis

Vėluoju parašyti tai, ką pasižadėjau. Neišsimiegota. Nuovargis jaukia sumanymą rišliai išdėstyti galvoje besisukančias mintis. Tad prisipažįstu, jog, kol sukūriau šį tekstą, išgėriau tris puodelius kavos. Paskutiniajame buvo dvigubai didesnė nei įprasta kofeino dozė. Ir aš nė kiek nesijaučiau nusikaltęs dėl to, jog šiek tiek paskatinau savo sąmonę greičiau veikti. Priešingai, jaučiausi labiau susikaupęs, aiškiau mąstantis, geriau atsimenantis. Trumpai tariant, geresnis. Ir, svarbiausia, spėjęs viską laiku.Daugiau

2018-01-22

Nepriklausomos pradžios

Stasys Baltakis

Ir atsitiko taip, kad reikia kalendoriuje peršokti iš dabarties į kino pradžią – „jei jau kalbi apie įvairius Amerikos nepriklausomo kino režisierius, tai kodėl nepradedi nuo pradžių, nuo pirmųjų nepriklausomų prodiuserių, nuo to, kaip, iš kur ir kodėl atsirado tas nepriklausomas kinas, kodėl jis toks dabar, su kuo jis valgomas?“ Tad šįkart papasakosiu, ką apie tai žinau ir ką vis paskaitau, kad žinočiau daugiau.Daugiau

2018-01-22

Julija Goyd. Išrengtas nuogumas

Enrika Striogaitė

Juliją Goyd, jau dešimt metų Berlyne gyvenančią fotografę, pasaulis yra pripažinęs – jos darbai pateko į garsią meno istoriko ir leidėjo Peterio Weiermairo nuogo kūno fotografijos tarptautinę antologiją „The Naked & The Nude“ („Nuogieji ir nuogumas“, 2013), kurioje pristatomi tarptautinę šlovę pelnę fotografai. Tačiau, nors ir išgarsėjusi svetur, J. Goyd teigia esanti lietuvė, net jei jos šeimos šaknys ir siekia gerokai plačiau.Daugiau

2018-01-23

Tautvyda Marcinkevičiūtė | Eilėraščiai

99 Nepriklausomybės metai

Nepriklausome niekam,
tik patys sau, priversti suktis
kaip išmanom;

įsiklausau, ką lemia sapnų griūtis
šios šventės išvakarėse:

narplioju problemą su mirusiu draugu
dėl nesutvarkytos buhalterijos
viename iš krašto savaitraščių –
sapne pramokus jos pradmenų
iš garsių žmonių,
apmokau draugą ir jo žmoną,
realybėje gyvenančią su kitu;
Daugiau

2018-01-22

Vinilo mirtis ir gyvenimas

Eglė Petreikienė

„Išmokykite savo vaikus kolekcionuoti plokšteles, ir jie niekada neturės pinigų narkotikams“, – teigia vinilo liaudies išmintis. „Hmm, kokių tik priklausomybių nebūna“, – sakysite, nė nenujausdami, kad vinilizmas plinta it kokia liga (na gerai, sušvelninkim – mada), o plokštelių įrašų aistruolių (vinyl junkies arba vinilo narkomanų) amžius vis jaunėja. Kas atsitiko, kad šis formatas, dar neseniai laikytas merdinčiu, per pastarąjį dešimtmetį atsigavo taip, jog kasmet atsiriekia vis didesnę muzikos leidybos pyrago dalį? Tai atima amą ne tik skaitmeninių įrašų gamintojams, rinkos analitikams, bet ir apžvalgininkams, kuriantiems vis skambesnes straipsnių antraštes: „Vinilo pardavimai nemirė: „naujas“ milijardo dolerių muzikos verslas“ („Forbes“) arba „Vinilas – tai vintažas ir ateitis: naująją kartą šildo sena muzikos forma“ (CNBC).Daugiau