Visuomenė gaudžia, putoja, verda. Perkaitę tinklai žavisi ir piktinasi, puola ir gina, laikina ir spjaudo. Kasdien privalai rinktis: su kuo tu? Dienai baigiantis – visi prieš visus. Rytoj nauja isterija, – ruoškis, rinkis pusę.

Vis dėlto yra pasaulis, kuriame stabilu ir saugu. Ritminės gimnastės daro sportą nuo devynių. Ugniagesiai gelbsti iš kūdros undines. Kalėdų senelis ritina globalų besmegenį. Gražioje miško aikštelėje meškutė dusina valstietį. Trys butelių rinkėjai slepiasi po stalu. Gediminas ritualinių apeigų metu geria šv. vandenį. Galiūnai ledo ritulininkai nebyliai verkia džiaugsmo ašaras ant ledo. Mitologinis Kastytis iriasi jūron, mitologinė motutė linki ką nors pagauti. Darius bando užkurti erdvėlaivio variklį, o Girėnas sveikina ateities kartas. Karalaitė atsiduoda žudikui, nes neturi kitos išeities.

Nieko reikšmingo.

Nedrąsius signalus iš šios keistos planetos sugavo interneto pirmeiviai. Po Obliaus nick’u pasislėpęs (paslėptas?) piešėjas pildė savo kolekciją fantasmagoriškais piešinukais ir tekstais, niekaip nesusijusiais su šlovinga lietuviško „Šluotos“ ir „Švyturio“ humoro tradicija. Ir adresas internete buvo, tiksliau nesugalvosi: www.fluxus.lt. Gerbėjų būrys augo. Blogeriai suskato analizuoti nesuprantamą reiškinį, diskutuoti oberiutų ir „Radioshow“ įtaką, lyginti su D. Shrigley’umi ir kitais, jau visai nieko nesakančiais, vardais, spėlioti, kas galėtų būti tas keistuolis. Įvairios versijos gyvavo: gal architektas? Bet galėtų būti ir butelių rinkėjas…