Justas Jasėnas | POEZIJA

Transfigūracija

Ant eilėraščių knygos skirtuko
Užsirašiau apie Zarasus
Tebeplaukia iš atminties
Vizitinių kortelių žuvys

***

Balti taškai
Pilkšvose mariose
Nematau per tirštą rūką
Prigulu pokaičio ne vietoje
Valtis prie kranto priplakta
Įtariai į mane žiūri

***

Lietaus lašai
Gulbių grakščiais kaklais
Slenka iš lėto
Plūsta nuo marių vėsa
Gyvasties nesuardo

***

Ventės bendrabučiuose
Ankstyvi kregždžių pusryčiai
Po naktinės liūties
Nieko nesitikiu
Tykiai pabūnu

 

***

Dylančios paukščio pėdelės
Vaiko aky
Vėjas tuoj nugena
Valties yrius
Nuoga šermukšnio uoga
Merkiasi
Rudens neištartam bučiniui

***

Palaistykit Musės vandeniu
Gal kiek žaliuos bent pakraščiuose
Užsimerkiu prieš Kernavės vėją
Sausi lapai pašlaitėmis žyra

***

Moterėlė nurengia
Šventoriaus vartus
Iki kasdieninio pilkumo
Po atlaidų jau
Nuovargio čežesys vos bekužda
Suadyti save
Dar nors metams kitiems
Netoli buvo Mačernis bet buvo
Nepasikvietėm

 

***

Bevartydami maldaknygę
Užtikom Baranausko primicijų abrozdėlį
Su jėga išplėšėm
Kraujo jokio nebuvo
Kryžiaus žygis su popiežiaus palaiminimu
Muziejaus fonduose
Jisai visai jau nebegyvas

***

Juosta ir Juostinas
Juosias ir pinasi
Vestuvės artinas
Galgi jau šiemet
Pėstininkai iš Juostininkų
Susitikimo bromas papuoš

***

Susitiko tuoj ir susituokė
Raguvėlės bažnyčioje
Aštriausiom raguvom
Save suraižė

***

Kūnai tarpusavy susitaria patys
Mylimės Getsemanės sode
Tiesiai po piligrimų kojomis
Prieš išdavystės saulėtekį
Įsikalinu vartuose
Alyvmedžių giraitėje
Pakvimpa pinavijomis

***

Apleistas mylimosios kapas
O kadaise jųjų meilė buvo didi
Vienišiausia šituose kapuose
Niekas seniausiai čionai nesilanko
Žinojau tą vietą
Uždegiau žvakę
Išskirtinė gyvenime
Amžinybės vienatve paženklinta
Kažin ar ilsis ramiai
Ar ginas ir kapuos nuo skalbiančių liežuvių
Raudoni gudobelės obuolėliai
Apkrito kapą nenušluoju
Tik išgirstu iš tolumų su vėju
Pro šalį nešamas
Laižuvos Vienažindžio dainas

***

Pasitikiu Milošo gatvių atmintimi
Ieškau savo siauriausios
Užstringu bokštų smailėse
Jų čia apstu
Mes amžinai nuošaly be pilių
Siūruojančios vėjuose smilgos
Pasigendu Rožytės
Ryškiausios spalvos debesyse
Miestas murzinesnis ir tuščias
Eigastis monotoniška
Minia visai be charakterio lieka

 

***

Ketinau vandens
Iš Ušnos pasisemti
Teradau žolėmis užgultą
Sausą vagą
Išėjo vanduo
Žemaitė su Višinskiu
Menkos trobikės
Patamsyje tūno

***

Šviesa skverbiasi
Iš man nematomo lango
Pažymi tabernakulio šoną
Ne kunigas Švenčiausiąjį atrakino
Lūžta spindulys
Ant uolėto altoriaus akmens
Iš kokios gilumos
Nuo kokio kalno
Į Palendrius jis atridentas
Glosto spindulio žiežirbos
Brydę prie avilių
Ir veidus už presbiterijos vartų

***

Mano Mokytoja
Užimta nuolatos
Senatvėje vienuolyne neliūdi
Užsirašė kol matė
Kada ir už ką pasimelsti
Neklaužadų prastais pažymiais nebebaudžia
Juos stipriausiai maldomis apkabina

 

***

Lygiai dvidešimtą valandą
Iškilminga puota lizduose
Kregždės krykštauja
Neša po vabzdį jaunikliams snape
Vidurnakty tokia tyla
Ramūs ir sotūs kregždžiukai sapnuoja
Krapnoja pamiškės temsta
Nieko pikto tau nenutiks
Sako vienuoliai miegot eidami

***

Susitikimo vieta paežerė
Tik nenurodytas laikas
Klausiu kaip pažinsiu tave
Besijuokianti būsiu žuvis
Atpažinsi iš džiūstančių tinklų kvapo

 

    Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

 

Jei ši publikacija jums buvo įdomi, kviečiame prisidėti: puoselėkime kultūrą, kuri gyva tiek, kiek ją palaikome būdami aktyvūs jos dalyviai – kūrėjai, lankytojai, žiūrovai, klausytojai ir skaitytojai. PRENUMERUOKITE arba PAREMKITE mūsų darbą — kiekvienas geranoriškas gestas padeda išlaikyti nepriklausomą kultūrinę spaudą.
Esame dėkingi už jūsų bendrystę ir palaikymą!

2025-11-10
Tags: