ANDRIUS ZAKARAUSKAS. ASMENUKĖS BIBLINIŲ ISTORIJŲ FONE

Pamėginkim įsivaizduoti televizorių su prijungta vaizdo kamera, filmuojančia ekraną, kuriame rodomas tas pats ekranas, o jame – vėl ir vėl ekranai ekranuose, grimztantys bedugnėn… Tai primena šių laikų Uroborą, ryjantį savo uodegą – begalybės simbolį. Sakysite, kam tos psichovizualinės pratybos? Kad drauge išgyventume pojūčius ir asociacijas, kylančias žvelgiant į paveikslą, kuriame dailininkas vaizduoja kuriantį save… Tapybą tapantis tapytojas – pagrindinis Andriaus Zakarausko darbų herojus, o kūryba kaip vyksmas – jo svarbiausia tema.SKAITYTI DAUGIAU

Alex Kanevsky. Suglamžytos fotografijos realizmas

Su Alexu Kanevsky’iu esame pažįstami keliais būdais. Visi jie – netiesioginiai. Žinau, kad su juo yra bendravęs Žygimantas Augustinas. Tą jis (Žygimantas) man patvirtino viename laiške, kuriame šio klausiau kelių dalykų. Tie keli dalykai – labai paprasti. Vienas jų – ar Ž. A. turi Kanevsky’io elektroninio pašto adresą (patvirtino turintis, tačiau dėl etinių nuostatų be adresato sutikimo negalintis duoti). SKAITYTI DAUGIAU

Žirklės, arba išjausta ir sugalvota Laisvydės Šalčiūtės kūryboje

Kiekvienas menininkas (ne tik Laisvydė) egzistuoja ir veikia kaip tam tikros žirklės, kurių vienų ašmenų smaigalyje yra sugalvojimai, kitų – išjautimai. Ką tuo noriu pasakyti? Pastebėjimas nėra nei naujas, nei novatoriškas. Galbūt banaliai formalistinis. Dar Heinrichas Wölfflinas, rašydamas savo imanentines meno istorijas, deklaravo, kad vidinius vaizdinės kūrybos pokyčius bei transformacijas lemia vidiniai prieštaravimai, tam tikras determinuotas dualizmas, kuriam būdinga kova tarp priešingų kuriančiųjų pradų. SKAITYTI DAUGIAU

AURIS RADZEVIČIUS YRA AUSTRŲ POETAS IR MENININKAS…

Visų pirma, paklauskime – kodėl poetas ir kodėl menininkas? Regis, į tai atrėžti yra visai nesudėtinga. Šis žmogus iš tiesų kuria poeziją bei vizualius dalykus. Bet ar visi tai darantys yra poetai ir menininkai? Žinoma, kad ne. Kai kam, gal net daug kam, tai – tik vienas iš hobių ar amplua, pateisinančių jų, ne – ne buvimą šioje ašarų pakalnėje, o socialinį statusą, galop savąjį ego kitų subjektų atžvilgiu.SKAITYTI DAUGIAU

MIGLĖS KOSINSKAITĖS MOTERYS IR JŲ ŠEŠĖLIAI

„Ji nekalbės. Nemėgsta kalbėti. Visas istorijas pasakoja jos darbai“, – perspėjo artima Miglės draugė Audra, vos prasitarus, kad ketinu aplankyti tapytoją Miglę Kosinskaitę. Vadinasi, fiksuosiu įspūdį. Kartais nutylėjimai pasako daugiau nei didelėmis pastangomis ištraukti žodžiai, – mąstau lipdama į menininkės studiją Laisvės alėjos palėpėje.SKAITYTI DAUGIAU

KRISTINA ALIŠAUSKAITĖ: TIKRIAU NEI TIKROVĖJE

Kristina Ališauskaitė – jaunosios kartos tapytoja. Jos kūryba puikiai pažįstama šiuolaikinės dailės mėgėjams bei pripažinta kritikų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: Kristina – dažna tarptautinių parodų, meno mugių dalyvė ir tarptautinių meno konkursų laureatė bei finalininkė. Bet tai tik viena – reprezentacinė – menininkės portreto pusė. O likusiąją pažinti ne taip jau paprasta. Kristina pernelyg neatvirauja, tarsi taupo žodžius ir atkakliai kalba vaizdais; tai, ką norisi pasakyti, ji išreiškia kūryboje.SKAITYTI DAUGIAU

KĘSTUČIO POKALBIS SU GRIGALIŪNU, arba keletas žodžių apie pagrindinius šio menininko kūrybos aspektus

Dar nuo Sokrato majeutinio metodo laikų, kuomet esminiai būties ir gyvenimo klausimai svarstomi dvinario ar trinario disputo metu (vienam iš protingesnių prelegentų sąmoningai apsimetant naivesniu, tokiu būdu kvailesniems ar ne tokiems patyrusiems leidžiant patiems suvokti savo argumentų klaidingumą), turbūt nėra sugalvota geresnio būdo save pažinti.SKAITYTI DAUGIAU

Vilmantas Marcinkevičius

Tapytojas Vilmantas Marcinkevičius yra unikalus. Apie bendražmogiškąsias problemas jis kalba išskirtiniais vaizdais ir tapymo technika. Jo kūriniai nekopijuoja tikrovės – jie labiau universalūs. Menininko personažų veidai, kūnai ir spalvos atspindi viso pasaulio kūriniją. Jam gamta – vaizduotės padarinys, ji yra labiau abstrakti idėja nei konkreti vieta. Todėl V. Marcinkevičius jaučiasi nepriklausomas nuo bet kokios tikrovės ir laisvas tapyti paveikslus tokiomis esminėmis temomis kaip meilė, erotika, kaltė ir nekaltumas, aistra, pagarba ar nepagarba, juokas ir liūdesys.SKAITYTI DAUGIAU

Dvi partijos džiaugsmo gatvėje

Tikriausiai kas nors pagalvos, kad bus kalbama apie dviejų kūrėjų solo partijas – ir tai būtų tiesa. Arba pamanys, jog tai pasakojimas apie šeimą, kurios abu partneriai, būdami tokie skirtingi, darniai papildo vienas kitą, kaip vyriškoji ir moteriškoji mandalos dalys (lot. pars, partis – visumos dalis). Ir vėlgi nesuklys. Nors iš tiesų, jei nežinojote, nustebsite: Vilniuje yra buveinė, kurioje įsikūrusios dvi partijos – „Džiaugsmo“ ir „Liūdesio“. Kaip įrodymą, kad jos tokios tikrai yra, pateiksiu šių „organizacijų“ įstatus, kuriuos parengė jų steigėjai – Indra ir Vilmantas Marcinkevičiai:

SKAITYTI DAUGIAU

MYKOLĖ. Peizažas be praeities

Tikriausiai nesuklysiu teigdama, kad kiekvienas menininkas džiaugiasi, kai jo darbų gerbėjai įžvelgia papildomas, kitokias prasmes, pamato jų daugiau, nei pats kūrėjas siekė atskleisti. Vieniems žiūrovų impresijos tampa maloniomis staigmenomis, kiti – kaip tapytoja Mykolė – sąmoningai palieka savo paveiksluose erdvės mūsų mintims, kviesdami susikurti asmeninį santykį su jų kūriniais.SKAITYTI DAUGIAU