„Orai“ – Donato Zinkevičiaus post-punk projektas, užgimęs per karantiną. Iš pradžių buvusi kūryba „sau“ išaugo į sparčiai populiarėjančią grupę, neseniai išleidusią debiutinį albumą „Virsiu žuvim“. Komandą papildė nariai Algirdas Jonas Kancleris ir Karolis Petrikas, bendraminčiai pristatė ne vieną singlą ir vaizdo klipą, surengė nemažai koncertų, dalyvavo įdomiausių pradedančių grupių konkurse „Muzikos inkubatorius Novus“, „Garažas“. 2022 m. konkurse „LRT Opus talentas“ grupė pelnė antrąją vietą.

Su Donatu plačiau kalbamės apie jo kuriamą muziką, albumą ir jame, kaip pats pristato, „sintezatorių bei gitarų piešiamą kafkiškos baimės ir nerimo vaizdą“. Apie tai, kuo jį traukia grojamas stilius, apie gyvenimiškas nūdienos situacijas, iš kurių gimsta dainos.

IŠLIPTI IŠ KASDIENIO SAVĘS

Anksčiau Donatas grojo bosine gitara roko grupėje, bet prasidėjus karantinui jie nebesusirinkdavo repetuoti, o kai šis baigėsi, taip pat vis pritrūkdavo laiko susibėgti. Nenorėdamas nutraukti veiklos, pradėjo muzikuoti sau. Pabandė daryti viską vienas: kurti dainų tekstus, skambesį, groti bosine ir elektrine gitaromis, sintezatoriumi, dainuoti – tai buvo pats didžiausias iššūkis. Nutolus pandemijai, jaunasis atlikėjas nusprendė tęsti savo kelionę.

„Tuo metu kiek pasikeitė ir mano muzikinis skonis, pasinėriau į post-punką. Šis stilius domino ir anksčiau, bet tada jį atradau iš naujo ir nusprendžiau, kad noriu pats sukurti ką nors panašaus. Rašiau dainas sau. Viską dariau taip, kaip geriau atrodė man pačiam. Dar siekiau kurti tokią muziką, kurios klausantis norėtųsi šokti ar bent jau patrepsėti. Vėliau ėmiau galvoti, kad būtų smagu pasidalinti ir su klausytojais, galbūt net surengti gyvą pasirodymą. Siekiau, kad atsirastų ir personažas, o aš išlipčiau iš kasdienio savęs. Taip viskas ir prasidėjo. 2021 m. birželio 4 d. yra „Orų“ gimtadienis, kai išleidau pirmąjį singlą.

Po to per porą mėnesių asmeninis projektas virto grupe. Surengėme koncertą „Lofte“ Vilniuje. Turbūt scenoje galėjau pasirodyti ir vienas, bet buvo baisu, todėl pasikviečiau du draugus, kurie su manimi iki šiol. Pasirodymų metu būtų gerai turėti ir daugiau narių, kad pats galėčiau ilgiau bendrauti su publika, nes groju elektrine, bosine gitaromis, sintezatoriumi ir dar dainuoju.“

Paklaustas, ar šiandien muzika yra laisvalaikis, ar viena pagrindinių veiklų, Donatas atsako, kad ji – vienareikšmiškai hobis, tarsi žaidimas, teikiantis malonumą. Kai kiti bendraamžiai važiuoja su kaitais (jėgos aitvarais) prie jūros paskraidyti, jis eina į studiją groti. Motyvuoja pats procesas, rezultatas, nes ši veikla plečiasi, didėja ir klausytojų auditorija, gerėja koncertų kokybė.

„Nesinori prisikalbėti, bet jaučiu, kaip su kiekvienu kūriniu vyksta postūmis į priekį, naujos idėjos įdomesnės, ir jas įgyvendiname profesio­naliau. Laisvalaikio muzika atima daug, kita vertus, gal net geriau, kai riboja laikas, nes esi priverstas jį išnaudoti efektyviau. Jeigu nuėjęs į studiją turiu tris valandas, stengiuosi, kad per jas pavyktų kažką iš savęs išspausti produktyvaus. Kartais būna ir poros mėnesių pauzė, bet esu nusiteikęs judėti pirmyn, neapleisti šios veiklos.“