Atkūrimo kvadratas
Erika DRUNGYTĖ
Erika DRUNGYTĖ
Alvydas Butkus
GRETE TOFT
DAINIUS LANAUSKAS
Su aušra pakaitom
bunda ežeras ir atkrantė.
Pusryčiai – valtyje,
lyjant bejėgiui lietui.
Bus tau keltis anksti,
dangstytis –
išeisi taip pat, kaip buvai
čia atėjęs.
Brėkštant vakarui,
akmenys ima rasot.
Bus tau delnas
paremti smakrui,
kas jau buvo,
ir buvo ne sykį
tame kambary,
kur mėlynas
laikrodis – lyg tilvikas.
Laiptų pakopos
vis žemyn,
kas kartą ilgesnės
saulėlydžio rusnės.
Nelyginant marška
smaliukės sode
ir už jo,
o sodas – bežemis.
Bus tau keltis anksti
trumpais,
netvirtais žingsniais.Daugiau
Rita BANY
All day I hear the noise of waters
Making moan,
Sad as the sea-bird is when, going
Forth alone,
He hears the winds cry to the water’s
Monotone.
The grey winds, the cold winds are blowing
Where I go.
I hear the noise of many waters
Far below.
All day, all night, I hear them flowing
To and fro.Daugiau
Tomas Pabedinskas
Zita BRUŽAITĖ
VIDAS POŠKUS
SANDRA BERNOTAITĖ
Ar sava mirtimi mirė Sapfo? Jos nenužudė vyrai. Nors vėliau, po kelių šimtų metų, bandė. Nupiešė šokančią nuo uolos: nemylimą ir negražią. O mes jais šiukštu netikėkim.
Kai žiūriu į savo akis – o aš dažnai matau savo akis, net nežiūrėdama veidrodin – jos išsiplečia, tampa bedugnės. Didelės, mėlynos akys. Didesnės ir mėlynesnės nei fotografijose. Ne moteriškos – žmogiškos. Aš visų pirma – žmogus, o tik paskui moteris.Daugiau
Erika Drungytė
Eglė Petreikienė
Saulius Keturakis
Dabar, kai įprasta atvirai kalbėti ir net rašyti knygose, kad sovietmečiu nesukurta jokių vertingų literatūros, teatro ir kino kūrinių (skaitykite knygą „Nugenėta pušis“ ir klausykitės jos autorės įrašytų pokalbių per radiją ir TV), taip ir knieti pacituoti G. Lukšo žodžius, pasakytus prieš trejetą metų, kai jis keliuose Lietuvos miestuose organizavo „Lietuviškas kino pamokas“: „Noriu priminti, kad būtent okupacijos metais buvo sukurta daug filmų, kurie sudaro mūsų kino aukso fondą. Štai „Herkus Mantas“ – iki šiol vienintelis istorinis lietuvių filmas, kuriame okupantų kariuomenė masinėse scenose vaidino ir vokiečių riterius, ir prūsus. „Skrydis per Atlantą“ – pasakojimas apie Darių ir Girėną, kurį kuriant dalyvavo visa Lietuva, buvo daugiausia žiūrovų anuomet surinkęs lietuviškas filmas. „Velnio nuotaka“ – pirmas lietuviškas miuziklas – iki šiol esantis legendiniu pavyzdžiu.“
Gerų anuomet sukurtų filmų sąrašą nesunkiai galima tęsti. Be jokios abejonės, mūsų kino aukso fonde yra ir keli G. Lukšo kūriniai.Daugiau
Saulius Keturakis
Raminta Stravinskaitė
Justina Kiuršinaitė
Urtė Karalaitė
Tu paklausi, kaip sekėsi,
Aš atsakau, normaliai, kaip visada (š)mirinėjau, kaip tu?
A, keitei karbiuratorių, smagu, smagu, iš esmės
Juk mes visai vienodi,
Aš keičiu veidus, tu karbiuratorius, aš juodinu savo sielą,
O tu rankas, ir visai gi viskas gerai, o kaipgi,
Pasimylim mašinoj, valgom mėsainius, rūkom
Paslapčia vienas nuo kito, viskas kaip visada
Ir truputį daugiau
Truputį daugiau, nes
Mes nesimylim, mes dulkinamės
Dulkinamės taip aršiai, lyg bausdami vienas kitą
Už tai, kad nemokam uždusti vienąkart ir
Nebeklausti, o ką dabar galvoji, ko
Toks be nuotaikos, kaip diena praėjo? Praėjo
Ir ką, nebesugrąžinsi, neatstatysi, nesurenovuosi kaip
Mano bendrabučio, kurį gręžia ir gręžia kaip supuvusį dantį
Ir mano protas jau išgręžtas, ištratintas
Grąžtų ir sąvokų, mano meile, ko plečiasi tavo vyzdžiai
kaip juodieji kvadratai, ko plečiasi, ko skečiasi tavo rankos, ne
Nereikia manęs apkabinti, tai aš tave apkabinsiu, štai jau skečiasi
Mano kojos, lipu ant tavęs, ant supistų Vilniaus gatvių
Duobėtų, randuotų kaip mano veidas, atgręžtas šiurkščiam vėjui,
Čaižančiam surambėjusią odą ir akis, išsiplėtusiais vyzdžiais,
Įsmeigtais į tave.Daugiau
Jonas Basanavičius – lietuvių visuomenės veikėjas, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas, nusipelnęs hipsteris. Jo vardu Lietuvoje vadinamos gatvės, mokyklos, kiti pastatai, objektai.
Redagavo laikraštį „Aušra“. Tuo metu niekas nepalikinėdavo anoniminių komentarų po straipsniais, nes nebuvo interneto (logiška). Anoniminiai komentarai būdavo siunčiami paštu (logiška). Jonas Basanavičius yra gavęs ne vieną laišką be atgalinio adreso su tekstu „Gaidys“, „Lochas“, „Kas tas Basanavičius?“, „Kiek galima apie tą tautinę dvasią, nebeturit daugiau apie ką rašyt?“, „Pyrmas“ ir pan. Kartais laiškas su tekstu „Pyrmas“ į redakciją ateidavo dviem savaitėm vėliau (laiškanešio trichineliozė).Daugiau