fbpx

Skaisčiaakė gražuolė iš Montevidėjaus, pakerėjusi grafą

Ugnė Ražinskaitė

Lietuvoje atsiradus pirmosioms grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus (1852–1935) meninėms fotografijoms, niekas nežinojo jos vardo. Nepažįstamoji. Tik vėliau, 2006 m. į Kauno rajono muziejų (tuo metu – Juozo Naujalio memorialinį muziejų) kreipusis proanūkiui Jürgenui Stubbei (1942–2012), nuostabaus grožio moteris, grafo pirmoji (ir, panašu, metams bėgant neišblėsusi) meilė – Isabellė Féraud (1852–1946) – buvo prikelta iš užmaršties. Dėl savaime suprantamų priežasčių, giminėje dažnai stengiamasi nutylėti labiausiai intriguojančias, pikantiškas istorijas. Tai apsunkina istorinius tyrimus. Tačiau bėgantis ir viską užmarštin gramzdinantis laikas skatina nenuleisti rankų ir bent dalelę įstabaus, spalvingo praeities gyvenimo išsaugoti ateičiai.

PRANCŪZAITĖ IŠ UŽJŪRIO

Isabellės gimtasis miestas – Urugvajaus sostinė Montevidėjas. 1726 m. jį įkūrė ispanai, siekdami regioną apsaugoti nuo portugalų skverbimosi iš Brazilijos. 1828 m., paskelbus Urugvajaus nepriklausomybę, Montevidėjas tapo sostine. 1835–1842 m. laikotarpiu į šį miestą atvyko beveik 33 tūkst. imigrantų, iš kurių kone 18 tūkst. buvo prancūzų kilmės. Atvykėliai gaudavo 10 tūkst. pesų išmokas, nuosavybės garantijas, atleidimą nuo karo tarnybos, kartais jiems buvo suteikiama žemės. Paskaičiuota, kad iki 1860 m. daugiau nei trečdalis Urugvajaus gyventojų arba jų tėvų buvo gimę Prancūzijoje. Tai prisidėjo prie gausios miesto vidurinės klasės susiformavimo bei trijų poetas franceses gimimo – Julesio Laforgue’o, Lautréamonto ir Julesio Supervielle’io.

Pažvelgus į žemėlapį, grafo mylimosios pėdsakus aptinkame Montevidėjaus senamiestyje (Ciudad Vieja). 1849 m. čia, šv. Pranciškaus Asyžiečio parapinėje Romos katalikų bažnyčioje susituokė būsimieji Isabellės tėvai – Federicas Marius Casimiras Feraud (kitur rašoma – Ferand) ir Victorina Sidonia Godel, abu – prancūzų kilmės. Įvardijami ir jaunikio bei jaunosios tėvai, Isabellės seneliai: Andresas Feraud su Isabela Figuire; Pierras Godelis su Anna Claude Lefort. 1873 m. toje pačioje parapinėje bažnyčioje registruotas 82 m. amžiaus Andreso Feraud mirties liudijimas. O štai Godelio giminė tikrai kilusi iš Paryžiaus: 1819 m. ten registruota Isabellės senelių Pierro Godelio (Jacqueso Godelio ir Benoite Barra sūnaus) ir Annos Claude Lefort (Jeano Victoro Leforto ir Annos Bassereau dukros) santuoka. Esama duomenų, kad pastarieji Isabellės proseneliai gyveno Saint Firmine, Oise (Paryžiaus apylinkėse). Taigi B. H. Tiškevičiaus mylimosios prancūziškos šaknys siekia mažų mažiausiai XVIII amžių.

Isabellės Feraud krikšto metrika įrašyta Montevidėjaus katedros (Catedral de la Inmaculada Concepción y San Felipe y Santiago) knygoje 1853 m. kovo 28 d. Dokumente rašoma, kad gimusioji Isabellė Eugenia Feraud, trylikos mėnesių (vadinasi, gimusi 1852 m.), teisėta Federico Feraud ir Victorinos Godel dukra, jos krikšto tėvai – Andresas Feraud ir Eugenia Godel. Mergaitė buvo ne vienintelis vaikas šeimoje, 1851 m. liepą toje pat katedroje krikštytas vyresnis, metų amžiaus brolis Federicas Victoras Marius Feraud, gimęs 1850 m. rugpjūtį. Deja, metrikoje nepateikiama informacija, kuo vertėsi šeimos galva.

VIENI SUTAPIMAI?

Iš grafo B. H. Tiškevičiaus fotografijų į mus žvelgia ypatinga moteris. Dievinama, geidžiama, graži, turtinga. Be jokios abejonės, buvo daug tokių, kurie jai pavydėjo ar net jos nekentė. Pikti liežuviai plakė visais laikais. Nėra žinoma, kad Isabellė Féraud kada nors būtų ištekėjusi. Tačiau aišku, kad Paryžiuje susilaukė nesantuokinės dukters Marie Ernestine (1869–1849). Mergaitės gimimo metrika keista – joje naujagimė įvardinta kaip „nežinomų tėvų“ (fille de pére et mére inconnus), kas šiaip jau reikštų, kad vaikas buvo pamestinukas, rastinukas. Tačiau glumina tai, kad, kaip įrašyta dokumente, gimdymą priėmė Pierras Augustas Despaulx-Aderis (1816–1878), tais laikais žinomas akušerijos, pediatrijos specialistas, mokslinių straipsnių medicinos klausimais autorius. Pranešęs informaciją asmuo klausinėjamas tvirtino, kad nežino nei kūdikio tėvų vardų, nei jų adresų. Akte minimi ir du prekybininkai – Eduardas Kasperas Nunesas ir Henris Auzonas.

2024-06-23