fbpx

VIENAAKIS SU LAURŲ VAINIKU

Aistė Masionytė

Lisabonoje Šv. Jeronimo vienuolyno bažnyčioje stovi du sarkofagai: vienoje pusėje – garsiojo portugalų keliautojo Vasco da Gamos, kitoje – didžiojo šios tautos poeto Luíso Vaz de Camõeso. Pirmąjį išgarsino jūrų kelio į Indiją atradimas, antrąjį – eiliuotas šios kelionės atvaizdavimas.

Apie Vasco da Gamą dažnas Lietuvoje girdėjo jau mokyklos suole, o kas iš mūsų žino Camõesą, epinės poemos „Os Lusíadas“ autorių? Lietuviškai jo kūrybos nerasite, net ir guglas įvedus poeto pavardę – Kamoešas – neką tesugraibo.

Štai ir mūsų kelionių agentūros pristatydamos Lisaboną paprastai pamini, kad Šv. Jeronimo vienuolyno bažnyčioje yra palaidotas „žymusis keliautojas“ Vasco da Gama. Apie greta, vos už keleto metrų besiilsintį didį portugalų poetą Camõesą – nutylėta. Turbūt ne iš piktos valios, bet vis dėlto apmaudu.

Stovėdamas prie jo kapo bene žymiausioje Lisabonos šventovėje tūlas lietuvis galėtų pradėti naują literatūrinę kelionę. Keliauninkui paaiškėtų, kas tas vienaakis su laurų vainiku, kurį Portugalijoje vaizduoja šimtai biustų, portretų ir skulptūrų, ir kodėl Camõeso garbei pavadintų aikščių bei gatvių rasite bene kiekviename šios šalies mieste.

Simboliška, kad Portugalijon atvykę užsienio valstybių vadovai, reikšdami pagarbą juos priimančiai šaliai, gėlių vainikus deda būtent prie Camõeso sarkofago; tuo metu Vasco da Gamos kapui tenka antraeilis vaidmuo. Taip, Vasco da Gama yra nacionalinis portugalų herojus, bet žinomų keliautojų ši šalis turėjo daug, o Camõesas yra vienintelis toks neprilygstamas savo tėvynės ir jos žmonių šlovintojas, kad ir kaip patetiškai skambėtų.

Pakalbėti apie portugalų literatūros legendą dabar yra gera proga – šiemet minimas poeto 500 metų gimimo jubiliejus.

Įprastai manoma, kad Camõesas gimė 1524-aisiais Lisabonoje. Kada tiksliai, nėra aišku. Galbūt derėtų patikėti nauja Koimbros universiteto mokslininkų neseniai pasiūlyta Camõeso gimtadienio hipoteze? Ji remiasi vienu poeto sonetu, prasidedančiu žodžiais „Dieną, kai gimiau…“, kur minimas saulės užtemimas. Išstudijavę astronomines efemerides bei praeityje buvusių užtemimų lenteles mokslininkai paskelbė spėjimą, jog Camõesas gimė 1524 m. sausio 23-iąją. Ši data jau viešai minima.

Pirmieji Camõeso gyvenimo metai kartu buvo ir paskutinieji „Arabijos, Persijos, Indijos bei visų Rytų jūrų admirolo“ Vasco da Gamos gyvenimo metai. Paskirtas Indijos vicekaraliumi, didysis keliautojas trečiąkart išsiruošė į šį kraštą, bet atplaukęs susirgo maliarija ir 1524 m. gruodžio 2 d. mirė Kočio mieste. Vėliau jo kūnas buvo sugrąžintas į Portugaliją, o 1880-aisiais kartu su Camõeso palaikais perkeltas į Šv. Jeronimo vienuolyno bažnyčią Lisabonoje. Taip šie du vyrai galiausiai susitiko.

Tad kas gi buvo tasai nepažįstamasis pavarde Camõesas? Apie jo gyvenimą iš tolimo XVI amžiaus mūsų laikus pasiekė mažai žinių, o daugelis pasakojimų apie jį tėra legendos ir spekuliacijos. Trūkstant patikimų faktų, bandoma ieškoti atsakymų poeto kūryboje. Šitaip ir susidėlioja portugalų literatūros genijaus, vadinto „savo laiko poetų princu“, biografija.

Žinoma, jog Camõesas gimė senajai Portugalijos aukštuomenei priklausiusioje šeimoje ir kad jaunystėje studijavo Koimbros universitete. Jau tuomet jis garsėjo ir kaip poetas, ir kaip audringo gyvenimo mėgėjas. Per vieną dvikovą Camõesas sužeidė priešininką ispaną ir už tai kalėjo; galiausiai jam buvo atleista, tačiau vyras ištremtas į Lisaboną. Daug pasakojama apie poeto aistrą vienai karalienės rūmų damai. Meilės istorijų per savo gyvenimą Camõesas patyrė išties nemažai. Kaip ir kelionių į svečias šalis. 1547 m. jis kaip kareivis išvyko į Maroką ir keletą metų tarnavo tuomet portugalams priklausiusiame Seutos mieste. Per susirėmimą su maurais neteko dešinės akies – taip ir atsirado tradicija vaizduoti jį vienaakį. Sugrįžęs į Lisaboną, Camõesas vėlei paniro į bohemišką bei meilės nuotykių kupiną gyvenimą, lankėsi smuklėse ir bendravo su laisvo elgesio moterimis, galiausiai įsivėlė į dvikovą su karaliaus dvariškiu ir vėl buvo įkalintas, o gavęs atleidimą turėjo išvykti į karinę misiją Goa Indijoje. Vėliau jam pasisekė gauti pareigas Makao, kur rūpinosi kelionėse mirusių pirklių turtu ir jo paveldėjimu, tik ta sėkmė truko neilgai.

2024-06-23
Tags: