(Originalus FB įrašas, kalba neredaguota)

Pagaliau aš išvydau „Saulę ir jūrą“. Kai mūsų moterys sutramdė liūtą, roviau į Veneciją, bet užstrigau Barselonoje, kur saulės ir jūros netrūko, o po to – Graikijoje, saulės ir jūros pramotėje. Todėl džiaugiuosi, kad „Saulę ir jūrą“ pamačiau dabar, niūrų lietuvišką gruodį, per alkaną adventą, kai Vilniuje nešviečia saulė, o jūra tik purvino sniego. Nežinau, ar gali būti dar geresnė vieta šiam kūriniui už buvusį taksi parką. Tai duoda galimybę šį kūrinį patirt iš saulės perspektyvos, kaip ir norėjo projekto autorės. Kartu spiralėje kylantis brutalus mašinų koridorius palieka pliažą civilizacijos dugne, o poilsiautojus – mirti prie nuodingos žalios jūros. Anšlagas. Nėra net kaip prasibrauti prie turėklų ir pamatyti vaizdelį. Žmonės jauni, stilingi, gražūs – iš karto supranti, kad patekai į trendinį įvykį. Po Venecijos jis toks ir tapo. Na ir šiaip, visi trendiniai kontekstai čia gerai dera. Pavyzdžiui, tvarumas: nereikia į užsienį vežti žmonių ir scenografijos. Viskas sukuriama vietoj.

Bet įdomu ir tai, kad kai „Saulė ir jūra“ buvo parodyta pirmą kartą Lietuvoje, kai dar negulėjo rankinuke liūtas, o įvyko tai „Sirenų“ festivalyje, daugiau nei prieš penkerius metus. Tada daug susižavėjimo neataidėjo ir, rodos, per daug niekas nerašė. Bet tai Lietuvoje jau kaip taisyklė – patys mes įvertinti nepajėgūs arba įvertiname ne tai, ką reikėtų, ir ne tuo laiku, kuriuo reikėtų. Atsimenu, kai taip buvo ir su mūsų „Ten būti čia“ – Lietuvoje jis buvo įvertintas tik tada, kai Edinburge gavo „Fringe First“ ir pradėjo turą po pasaulį. Kitaip tariant, kai tapo ten, tapo ir čia. Nors „Saulė ir jūra“ įvardinta kaip opera, performansas, aš tai vertinu kaip teatrą. Bent jau taip suvokiu teatrą plačiąja prasme. Teatras iš esmės yra sintezės menas, ir čia aš matau jo visus komponentus, vieningai sulydytus. Konceptas, vaizdas, dramaturgija, vaidyba (įtikinanti), muzika, šviesos, laikas, ir taip toliau. Man tai šiuolaikinio teatro raiška ir po OKT – tai naujas ir toks stiprus proveržis. Beje, „Saulė ir jūra“ gastroliuoja po tuos pačius garsiuosius pasaulio festivalius, po kuriuos 2000-aisiais ir vėliau gastroliavo OKT.