0
  • Krepšelyje nėra produktų.
Krepšelis Iš viso:0,00 €
2019-10-21

Slavis L. Poczebutas: miestas, purvas, reivas

Kalbino Elena Paleckytė

Slavis Lew Poczebutas – lietuviškų šaknų turintis vokiečių architektas, dirbęs tokiose žymiose studijose kaip „OMA“ bei „Arup“, o dabar Berlyne įkūręs savąją – „Mekado“. Nors ši studija veikia ir architektūros, ir interjero dizaino srityse, pačiam S. L. Poczebutui įdomiausias yra tvarus miestų vystymasis tiek ekologine, tiek socialine prasmėmis. Jau septintus metus jis atvyksta į Vilniaus Gedimino technikos universitetą kuruoti architektūros studentams skirtas dirbtuves, kuriose dažniausiai akcentuojami būtent socialiniai aspektai. Daugiau

2019-09-21

Išvaduojant Architektūrą. Šanchajaus dienoraštis

Mindaugas Skrupskelis

Esu pakantus karščiui, visada renkuosi šiltesnio klimato kraštus, bet čia temperatūra nuolat vejasi 40 °C ribą, o aš pats skubu iš vienos vėsinamos patalpos į kitą. Netrukus viskas pasikeis, staiga ištiks žiema, kurios metu per daug drėgna; be oro kondicionieriaus, pašildančio namus, taps žvarbu, vadinasi, jis veikia 24/7/365. Nėra tinkamo metų laiko gyventi pravertais langais kaip Vilniuje. Kyla klausimas, kaip tokiomis sąlygomis miestai gali klestėti? Juk Lietuvoje dažnai pasiteisiname, kad šešis mėnesius trunkantis šildymo sezonas atima iš mūsų per daug resursų.Daugiau

2019-07-23

IŠLAISVINTI KŪRYBINĘ INICIATYVĄ

Matas Šiupšinskas

Kūrybinių gaivalų ganymui dažniausiai pasirenkamos gyvybe pulsuojančios miestų kertelės ar visa apimantis tyros ir nepaliestos gamtos glėbys. Dar šiam kilniam reikalui tinka pramonės dykros, industriniai griuvėsiai ir visaip kitaip nekasdieniška scenografija. Bet šį kartą nei apie vienus, nei apie kitus. Šį kartą apie kolektyvinius sodus ir kūrybos gūsiams atsidavusius sodininkus. Tokius, kurie gal dar ir karą pamena, o jei nepamena, tai bent Andropovą tikrai prakeikti spėjo. Žodžiu, dalykų matę, o tarp tų dalykų – ir sodus.Daugiau

2019-06-22

DONATAS RAKAUSKAS: „ PROBLEMA KAIP KŪRYBOS IMPULSAS“

ANDRIUS ROPOLAS

Apie Donatą Rakauską iki šiol, galima sakyti, nebuvau nieko girdėjęs. Kaip mums kalbantis sakė pats architektas, jam plačiai viešintis, dalyvauti parodose yra tiesiog neįdomu: „Jeigu nepadarei tokio darbo, dėl kurio tavim domėtųsi, tai, matyt, nepadarei nieko gero.“Daugiau

2019-04-24

Bjaurizmas – kai neatrodyti gerai reiškia atrodyti gerai

Andrius Ropolas

Pernai architektas Aminas Taha Londone užbaigė daugiabučio namo projektą, kuris iškart sulaukė ekspertų dėmesio ir gavo vieną svarbiausių Didžiosios Britanijos Karališkojo britų architektų instituto (angl. The Royal Institute of British Architects – RIBA) apdovanojimą. Tuo pačiu metu vietinė seniūnija liepė pastatą nugriauti. Pagrindinė priežastis sulyginti su žeme naujutėlaitį daugiabutį buvo ta, kad jis tiesiog negražus.Daugiau

2019-02-21

Humanistinių miestų klystkeliai

Andrius Ropolas

Dabar labai madinga kalbėti apie žmonėms pritaikytus miestus, tokius, kuriuose visi važinėja dviračiais, augina daržoves ant namų stogų ir saugiai laksto viešose erdvėse be automobilių, tačiau dar neseniai viskas buvo priešingai. Praėjusio šimtmečio viduryje Vilniaus ir Kauno senamiesčiuose planuotos greitkeliams prilygstančios gatvės, buvo rengiami planai nugriauti senuosius Paryžiaus kvartalus – jų vietoje turėjo iškilti kompaktiški daugiabučiai, o Brazilijoje įkurta naujoji šalies sostinė, kurios svarbiausias tikslas buvo greitas ir patogus susisiekimas automobiliu. Daugiau

2018-12-21

Japonijos architektūros mitai

Andrius Ropolas

Prieš penkerius metus kroviausi daiktus kelionei į Tekančios Saulės šalį. Tai buvo ne šiaip sau išvyka, bet beveik metų trukmės architektūros studijos. Į lagaminą begrūsdamas drabužius nebuvau tikras, ko tiksliai reikėtų tikėtis ar kaip atrodys universitetas, bet bendrai įsivaizdavau, kokia yra Japonijos architektūra. Iki tol apskritai nebuvo tekę lankytis Azijoje, todėl mano požiūris buvo suformuotas vakarietiškos spaudos, interneto ir įvairių mitų, kurių pagrįstumu net nekilo mintis abejoti.Daugiau

2018-10-24

Kapinių instrukcijos: kaip užsitikrinti gerą gyvenimą aname (ir šiame) pasaulyje

Aušra Kaminskaitė

Kai jauni profesionalai atlieka tyrimus tokiose srityse kaip kompiuteriniai žaidimai, roko muzika ar politikos atspindžiai animacijoje, aplinkiniai stebisi, tačiau giria netradicinius pasirinkimus. O kaip reaguoja žmonės, kai Lisabonos universitete disertaciją apsigynusi architektė Eglė Bazaraitė pristato savo tyrimo objektą – katalikų kapinių Lietuvoje ir Portugalijoje erdvės koncepciją?Daugiau

2018-09-20

Erdvės amnezija

Andrius Ropolas

Labai lengva priprasti prie kasdienės aplinkos. Tuomet tampa sunku pastebėti joje vykstančius radikalius pokyčius – dažniausiai akis užkliūva tik už didžiulių naujų statybų, tačiau visą miestą, šalį ar pasaulį liečiantys poslinkiai paprastai lieka nematomi, yra priimami kaip savaime suprantami. Tad juos geriausia sekti iš šalies. Šešerius metus dirbant užsienyje ir retkarčiais grįžtant į Lietuvą, vis tekdavo iš naujo apsiprasti su vietiniams nepastebimais dalykais – neefektyviai naudojamos žemės plotais, lėtu gyvenimo tempu bei tuo, kaip pritaikomi kai kurie statiniai.Daugiau

2018-06-22

Gražina Janulytė-Bernotienė: Laiškai amžinybei

Kalbina Audra Kaušpėdienė

Spalvoti žurnalai nesidomi Gražinos hobiais, atostogų kelionėmis ar mėgiamais kvepalais. Nerasim jos tarp stilingų atidarymų, uždarymų ar pristatymų dalyvių prie besikeičiančių sienelių, bet vis tom pačiom budinčiom pozom; jos profilio nėra feisbuke, juolab instagrame.Daugiau

2018-05-25

Humaniškoji blogos architektūros pusė

Andrius Ropolas

Galima ilgai kalbėti apie blogą architektūrą, rodyti pavyzdžius, skirtingais skerspjūviais ją analizuoti, tačiau dažniausiai tokia architektūra visiems suprantama ir atpažįstama akimirksniu. Ją iliustruojant paprastai parenkami projektai iš Artimųjų Rytų ir Kinijos. Pradėję ieškoti blogos architektūros internete, iškart išvysime daniškos monetos formos auksinį biurų pastatą ir Eifelio bokšto kopiją Kinijoje bei viešbutį Šiaurės Korėjoje.Daugiau

2017-02-20

Latviškasis Kaunas

Alvydas Butkus

Pasaulyje iš gausios baltų šeimos esame likę tik mes ir latviai. Labai taikliai mus yra apibūdinęs latvių poetas Knutas Skujeniekas (Knuts Skujenieks): „Mes gal ir pasiginčysim, ir susibarsim, ir kartais net pasipyksim. Bet mes visada liksime broliai!“Daugiau

2017-02-20

Kelionė į Kauno art deco savaitę 2032-aisiais

DAINIUS LANAUSKAS

Ši publikacija – tarsi laiškas sau, laiškas iš praeities į ateitį ir kartu – iš menamos ateities į dabartį. Iš Čikagos kilęs vienas žymiausių modernizmo architektų Viljamas Leonardas Pereira (1909–1985, William L. Pereira) yra pasakęs, kad architektūros misija – kurti planus, kurie užtikrintų ateitį. Norėčiau, kad ir mes, kauniečiai, savo darbuose pirmiausia matytume kuriamą ateities iššūkius atitinkančią dabartį. Tad kokia ji bus tada, kai atsinaujinusiam „Nemunui“ sukaks 25 metai, o mano atvykimui į Kauną – dar daugiau?..Daugiau

2017-01-20

Humanistinės urbanistikos kultūra

Valdas Jencius

MANO MIESTO PEIZAŽAS

Gimiau sovietinėje Lietuvoje, kuri, praėjus penkeriems mano gyvenimo metams, pakeitė geopolitinę orientaciją. Klaipėda – senasis vokiečių miestas, kažkada laikinoji Prūsijos sostinė, tarpukariu administruota prancūzų, o vėliau ir lietuvių – vėl tapo lietuviška. Augau ir brendau vidutinių platumų jūrinio klimato zonoje su vyraujančiais stipriais vakarų vėjais – uostamiestyje, kuriame paprastas žmogus dėl to paties uosto negalėjo prieiti prie kuršmarių, skalaujančių miesto krantus. Gyvenau Klaipėdoje, kurią uostas maitino ekonomiškai ir dusino urbanistiškai. Šiandien atkovotas tik nedidelis lopas tos miesto gyvenimui gyvybiškai svarbios marių pakrantės. Užtat buvo Dangės upė, kurią, kaip dera tikram miesto patriotui, ir šiandien, ir, manau, visuomet vadinsiu senuoju, o ne modifikuotu Danės vardu. Daugiau

Rodyti daugiau