Rimvydas Stankevičius | Eilėraščiai
grupinė nuotrauka
Kaip jūs apibūdintumėte tikslinį savo
poezijos adresatą?.. (Iš interviu)
Štai vienuolis, apėjęs pasaulį
Vandens paviršiumi ir dar kartą –
Šokuodamas nuo šakelės ant šakelės
Pačiomis medžių viršūnėmis.
Štai vienuolis, pakartojęs
Ieties kelią į Kristaus širdį –
Per dūrio tankmę erškėčiuotą bridęs,
Jausmus ir skaidulas…
Štai vienuolis su dūzgiančiu aviliu
Vietoje burnos, vienuolis, vilkintis
Šiurkštų audros debesį vietoje abito,
Šventojo džiaugsmo pagautas
Žilagalvis abatas, balose ir
Ant stogų šokantis
Drauge su saulės zuikučiais…
Sesutės vienuolės dvynės,
Į vieną suaugusiais nimbais: „mylėk
Savo artimą“,
Sesutės vienuolės – gaspadinės,
Apskalbiančios ir aplopančios angelus,
Visai dar jaunas vienuolis,
Gebantis žvake prašviesti
Šiltinės užtamsintus viduramžius, praskrosti amžius,
Kalbėti žmonijai tiesiog į šiandieną, tiesiog
Į pasąmonę…
O štai aš – tas, kuriam kalbama –
Girtutėlė vapsva neaprėpiamuose
Rugpjūčio soduose –
Geltonsnapis novicijus,
Pasiryžęs vienu metu juos visus,
Jais visais sekti…Daugiau
