Fragmentai

1. Kažkas nutiko. Pasidarė sunkiau rasti ryšį su pasauliu. Nežinai, ar tai kada nors buvo lengva, bet supranti, kad paprasčiausia viskas, ko gero, atrodė vaikystėje. Atsimenu, brolis instaliuoja SIMS 2. Jau prasidėjusios Kalėdų atostogos ir galima ilgiau žaisti, nes nebereikia ruoštis pamokoms. Stacionarus kompiuteris ūžia, vos patempia antrą „Simsų“ versiją, bet pavyksta. Sukasi žalias deimančiukas, kuris tuoj tuoj mus sujungs su nauju pasauliu.SKAITYTI DAUGIAU

Rojaus paukščiai

Romano ištraukos Paukštyno vaikų brigada – Susipažinkime! Aš vardu Galina Vladimirovna Berlina, – sako draugė pilku chalatu. – Galite mane vadinti tiesiog Galina Vladimirovna.SKAITYTI DAUGIAU

Viskas gerai, aš dar jaunas

Vladas Rožėnas laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos organizuojamą „Pirmosios knygos“ konkursą. Romanas „Viskas gerai, aš dar jaunas“ knygynuose pasirodys pradėjus kristi lapams ir parduotuves purtant sąsiuvinių bei penalų karštligei. Idealus metas naiviam giminaičiui ar pasiklydusiam jaunuoliui padovanoti šią motyvacinę knygą apie dribsnius, filosofiją ir pasiutligę.
SKAITYTI DAUGIAU

Kolūkio metraščiai

Ištrauka iš rašomo romano VII KOLŪKIS STOJASI ANT KOJŲ 1953 metų kovo 5 dieną greta Maskvos esančioje Kuncevo viloje mirė draugas Stalinas – visų tautų tėvas, mokytojas bei geradarys. Tarybų šalyje buvo paskelbtas visuotinis gedulas. Vos išgirdęs apie gedulą, pirmasis puolė gedėti Lavrentijus Berija. Gedėjo Nikita Chruščiovas. Gedėjo Georgijus Malenkovas. Gedėjo Sniečkus. Gedėjo Paleckis. Gedėjo Šumauskas. Gedėjo ir Gedvilas. Gedėjo vietinė LKP(b). Gedėjo visa VKP(b). Gedėjo ir pažangusis pasaulis. Gedėjo darbininkai bei valstiečiai. Gedėjo inteligentija.SKAITYTI DAUGIAU

Finegano šermenys

1 knyga, 8 skyrius* Ana Livija Daugiagrožė1 (ištrauka) Nu, tu žinai, ar nesi kennet2, ar aš tau nesakiau, kiekviename pasakojime yra pramanas – tai visa ko pagrindas. Žiūrėk, žiūrėk – sutemos tirštėja! Mano stagarinės didžios leidžia šaknis. Ir man menka paguoda3 – visa į pelenus. Fieluhr? Filou!4 Kiek turi metų? Bus saon5 velionė. Tas nesibaigiantis dabar senne6 žvelgiu, ar erewone7 galiausiai matė Voterhauso clogh8. Įveikė jį dalimis, aš girdėjau anuos dūsaujant. Kada jie vėl surinks jį? O, mano nugara, mano nugara, mano bach9. Aš turėčiau nuvykti į Ilgai trunkančius skausmus – le Pastangas10. SKAITYTI DAUGIAU

APSAKYMAI

Abstrakcijos Tai buvo laikas, kai turėjau tik vieną porą batų, atklydusių su kita manta, kurią, kaip paguodos ir supratimo ženklą, sunešė kaimynai. Gyvenau tarp ugnies nuniokotų sienų, kurios žvelgė triuškintojo žvilgsniu ir šaipėsi: „Nors mes rusenom, kol suanglėjom, tačiau vis dar esam čia. O tu? Ar dar esi?“SKAITYTI DAUGIAU

Esė

Upė Niekas neleido eiti giliau. Bet niekas nematė, kai ėjau giliau. Maudėmės Minijoje, už mane jaunesnis pusbrolis laikėsi nusvirusių šakų, maskatavo srovėje. Aš jam pavydėjau. Aš jam labai pavydėjau. Niekas man neleido eiti giliau, apskritai, daug dalykų neleido: žaisti gaudynių per miesto šventę ar garsiai juoktis viešoje vietoje.SKAITYTI DAUGIAU

KAVOS

Tell me something Iš tiesų šią miesto istoriją būtų galima pradėti nuo visokių išvedžiojimų apie savos slaptos vietos ilgesį: nedidelės kavinukės su įsivaizduojama kūrybinga nuotaika ar rytinių bandelių kepyklėlės, ar kažkokio, lyg itališko, rytinio skubėjimo, kad taip, kaip italai išgertų stiprios kavos stovėdama prie baro ir toliau lėktų į darbą, ir būtų 7:30, ir niekada nepavėluotų. SKAITYTI DAUGIAU

Preliudai apie dažniausiai žmonijos istorijoje pasitaikančius reiškinius

GYVENIMAS IŠĖJUS Emiliui patiko kabėti. Nuo to karto, kai jam, sėdint apkasuose, kažkas aštraus ir karšto persmeigė pakaušį, vyras vis kaži kur kabėjo. Dažniausiai tai darė virš gerai pažįstamų namų, kaip ir šį kartą. Kabantysis ranka praskleidė debesis, nes šie užstojo vaizdą, kurį jis įdėmiai stebėjo. Pro langą matėsi žmona Evė ir du jųdviejų sūnūs. Vienas rankose laikė trilitrinį stiklainį.SKAITYTI DAUGIAU

AKLAS KELIAVO Į ROJŲ

Ištraukos iš romano apie artimą ateitį Šios knygos personažai, įstaigos ir vietovės yra grožinė išmonė. Bet koks jų galimas sutapimas su realiais asmenimis, įstaigomis arba vietovėmis būtų grynas atsitiktinumas. Nėra tokio dalyko, kuris negalėtų atsitikti ir šiandien.

Mark TwainSKAITYTI DAUGIAU

Argentinietiškas tango

Toje vietoje upė tiesi kaip suprojektuota nauja gatvė. Srovės nėra, nors taip negali būti. Magiškojo realizmo auditorijoje kažkas nedrąsiai pasako, kad gali. Visi atsisuka ir patyli. Jis nuleis galvą ir daugiau nesakys, tik paklaustas rodys ranka į marių pusę, kurioje suprojektuotas intakas.SKAITYTI DAUGIAU

Gunnhild Øyehaug

Auksiniai raštai Pro atvirą virtuvės langą močiutės name girdėti, kaip vėjas kieme šlamina žolę ir drebules. Bet vėjo negirdi ji, apžergusi jį, sėdintį ant medinės kėdės siauroje virtuvėje. Jie atmynė dviračiais į mažąjį namelį, negyvenamą nuo to laiko, kai mirė močiutė, kikendami užlipo laiptais, ir dabar ji pasikėlė sijoną ir pasilipo ant kėdės kojas jungiančių skersinių. SKAITYTI DAUGIAU

Samurajus, arba Tomo Sojerio beieškant

Tomas: A. Tomas: Aaaa. Marta: Kas aaaa? Tomas: Na, nežinau. Pasikepiau kiaušinių. Marta: Sveikinu. Parašyk į laikraštį, gal dar kas to nežino. Tomas: Tris dienas nieko nevalgiau. Pagaliau pasikepiau. Kaip tu?SKAITYTI DAUGIAU

STABDANTYSIS PAKELEIVINGAS

Pasaulinis netikėtumo meistras Roald’is Dahlis gimė 1916 m. mažame Jungtinės Karalystės miestelyje Landafe. Tėvai jį pavadino garsaus norvegų keliautojo Roald’io Amundseno garbei.SKAITYTI DAUGIAU

ZENWOMANHOFAS

Romano „Zen Sex“ (Saarbrücken: Justfiction Edition, 2016) ištrauka Šiame grožinės literatūros kūrinyje bet koks personažų, vietovių, faktų, institucijų, datų ir asmenų (gyvų ar mirusių) sutapimas yra grynas atsitiktinumas.SKAITYTI DAUGIAU

ORO

Romano ištrauka 1. Kieno vardas ant vandens užrašytas Aš esu tavo kūne. Tavo vonioje. Aš – plastikiniame butelyje. Aš lašu, aš varvu, aš kliokiu. Aš – tavo gurkšnyje. Tu springsti manimi. Tu dūsti.SKAITYTI DAUGIAU

ISTORIJA KAIP UPĖ

Romano ištrauka Plaukia valtelė vandens paviršiumi lengvai srovės nešama, guli kūnas ant dugno, rankom mojuotų, kojom plaktų, bet neturi. Vėjelis lapus šiurena, paukščiukai čiulba gražiausiai, ko daugiau gali norėti. Kūnas gyvas, saulutė spigina, akys prisimerkia, ausys girdi, burnoj kartu, nosis nenorom uodžia laukinio vandens ir maurų kvapą, širdis plaka, smegenys veikia. Veiks ir po mirties dar kelias minutes, kol baigsis deguonis. O tada jau kaip bus, taip bus.SKAITYTI DAUGIAU

Lauksiu jūsų su rože rankose

Paremta tikrais faktais Notaro kabinetas buvo superšiuolaikiškas, visi baldai jame permatomi, išskyrus paties notaro stalą – supersenovinį, sunkų, tamsų, išpūstom kojom ir ornamentiškais raižiniais aplinkui. Kai kažkurio iš susirinkusiųjų akys kiek ilgiau užsibuvo prie to stalo, notaras, aiškiai per mažas tokiam dideliam baldui, tarsi pasiteisino: „Antikvaras… palikimas… Taip ir norėjau įsirengti savo kontorą, kad joje derėtų šiuolaikiškas konceptualumas ir senovė. Pavyko?“ SKAITYTI DAUGIAU

PASKUTINĖ MAESTRO MYLIMOJI

(Romano „Išmokyk mane mylėti“ ištrauka) *** Ta sodyba, nuo tada, kai sugeba prisiminti, atrodė esanti tarsi kitoje planetoje: čia viskas buvo kitaip nei Varšuvoje. Net ir tėvai išlipę kieme iš bričkutės, regis, išsinerdavo iš miesto odos ir apsivilkdavo kitą – lankstesnę, švelnesnę, be apsauginio sluoksnio.. SKAITYTI DAUGIAU