OBJEKTAS – Pilininko namas 

ARCHITEKTAI – UAB „Aplan“, projekto vadovas architektas Kęstutis Bakanauskas, architektė Sidona Šašlauskaitė

INTERJERO ARCHITEKTAI – UAB „Processoffice“, Vytautas Biekša,
Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Justina Stefanovič,
Dovilė Van Haeperen, Adelė Dovydavičiūtė, Dorotėja Žiugždaitė

KITI KŪRYBINIAI SPECIALISTAI – architektas, paveldosaugininkas Edmundas Purlys, architektės Saulutė Domanskienė, Rasa Saltonaitė

UŽSAKOVAS – Lietuvos nacionalinis muziejus 

VIETA – Arsenalo g. 1, Vilnius 

Paveldas nėra tik praeities liudijimas. Jis stiprina vietokūrą, iš jo mokomės tvarių sprendimų, todėl tai – lyg tiltas į ateitį. Informacinė kampanija #KasArchitektas pristato Pilininko namo atvejį – vieną ryškiausių pastarojo meto kultūrinio paveldo pritaikymo pavyzdžių. Čia, kur prieš keletą metų dar tvyrojo užmarštis ir apleistumas, šiandien lankytojai randa modernų muziejų, kuriame susipina istorinė Vilniaus tapatybė ir šiuolaikinė architektūra.

„Pilininko namo projektas parodė, kad senosios architektūros atgaivinimas gali būti ne mažiau kūrybiškas nei naujų idėjų realizacija. Atvertos istorinės erdvės suteikia unikalią patirtį, kurios negali pasiūlyti naujas pastatas“, – sako projektą įgyvendinęs architektas Kęstutis Bakanauskas.

Kūrybiškas požiūris tampa atsaku į diskusijas apie architektūrą ir paveldą, kuriose kaskart iškyla klausimai: kiek galima keisti autentišką struktūrą? Kur baigiasi saugojimas ir prasideda interpretacija? Koks paveldas yra vertingas šiandienai, o koks – ateičiai?

„Pilininko namas – puikus įrodymas, kad paveldas ne kliūtis, o galimybė. Autentiški elementai sujungti su moderniomis technologijomis, tvariais sprendimais, objektas tapo prieinamas visiems lankytojams. Tai rodo, kad senas pastatas gali tapti šiuolaikišku muziejumi, neprarasdamas savo dvasios“, – teigia bendraautorė architektė Sidona Šašlauskaitė.

Tokie projektai liudija, kad paveldas ir naujoji architektūra nėra priešinami, jie papildo vienas kitą – tvarūs sprendimai, modernizavimas ir pagarba istorijai leidžia kurti ne tik erdves, bet ir prasmes – jungtis tarp kartų, tarp kultūrų, tarp praeities ir dabarties.

Parengė Gediminas Banaitis-Skrandis