TV SODAS? KAIP MENININKAS NAM JUNE PAIKAS NUMATĖ SKUBIUS APLINKOSAUGOS KLAUSIMUS
ISABELLA ALTOÉ
Pasaulyje, kuris patiria ekologinę krizę, labai svarbu atnaujinti santykį su gamta. Šiuolaikiniams menininkams tai iššūkis – ne tik reaguoti į klimato problemas, pasitelkiant estetinę raišką, bet ir bendradarbiauti su kitomis biologinėmis rūšimis, kad būtų sukurti nauji ryšiai tarp žmonių ir nežmogiškų gyvybės formų.
Yra menininkų, kaip Honkonge gyvenantis Zheng Bo ir Berlyne įsikūręs brazilų kūrėjas Danas Lie, kurie savo darbuose naudoja augalus, dirvožemį, bakterijas ir kitas biologines rūšis. Jie kviečia žiūrovus susimąstyti apie kultūros ir aplinkos sąsajas.

TV Garden / TV Sodas, 1974 / 2000. Vienakanalė videoinstaliacija, gyvi augalai ir spalvoto vaizdo televizoriai. Antrame plane: Moon Projection with E Moon and Birds / Mėnulio projekcija su e.mėnuliu ir paukščiais, 1996. Trijų kanalų videoinstaliacija, penki vaizdo projektoriai. Paroda Solomono R. Guggenheimo muziejuje, Niujorke. Amy Vaughters / Smitsono Amerikos meno muziejaus nuotrauka, publikuojama pagal CC BY-NC-ND 2.0 licenciją
Tokia praktika paprastai vadinama aplinkos menu arba ekomenu, bet man norėtųsi jį vadinti daugialypių rūšių menu. Į galerijų ir muziejų erdves įsileisti gyvas būtybes šiuolaikinio meno istorijoje nėra naujiena.
1974 m. iš Pietų Korėjos kilęs Nam June Paikas (1932–2006), labiau žinomas kaip videomeno tėvas, sukūrė novatorišką daugialypės terpės instaliaciją „TV sodas“ (TV Garden). Praėjus penkiasdešimčiai metų, šiuolaikiniame mene klesti įvairių rūšių bendradarbiavimas, ir tai yra gera proga prisiminti šį svarbų Paiko darbą.

Electronic Superhighway: Continental U.S., Alaska, Hawaii / Elektroninis greitkelis: žemyninės JAV, Aliaska, Havajai, 1995. 51 kanalo videoinstaliacija (įskaitant vieną uždaros grandinės televizijos transliaciją), specialiai pritaikyta elektronika, neoninis apšvietimas, plienas ir medis, apie 4,6 × 12,2 × 1,2 m. Nuolatinė ekspozicija Smitsono Amerikos meno muziejuje, Vašingtone. Steveno Zuckerio / Flickr.com nuotrauka, publikuojama pagal CC BY-NC-SA 2.0 licenciją
GAMTOS IR TECHNOLOGIJŲ RYŠYS
Paiko inovacijos leido naujai suprasti gamtos ir technologijų santykį tuo metu, kai takoskyra tarp jų buvo itin sustiprėjusi. Instaliacijoje „TV sodas“ augalai eksponuojami kartu su dešimtimis televizorių ekranų, kuriuose rodomas Paiko vaizdo įrašas Global Groove (1973). Šis klipas – tai vizualinis kūrinys, kuriame priešais žaliąjį ekraną šoka atlikėjai iš įvairių pasaulio šalių.
Augalų, televizijos ir judančių vaizdų derinys sukuria unikalų sodą, kuris daugelį metų buvo rodomas įvairiose galerijose ir muziejuose. Šiuo metu „TV sodas“ kaip nuolatinė instaliacija eksponuojamas Nam June Paiko meno centre, esančiame netoli Seulo, Pietų Korėjoje.

TV Garden / TV Sodas, 1974 / 2021–2022. Instaliacija parodoje „The Future Is Now“ Singapūro Nacionalinėje galerijoje. Choo Yut Shing / Flickr.com nuotrauka, publikuojama CC BY-NC licenciją
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ NAUDOJIMAS
Visą savo karjerą Paikas, siūlydamas visuomenei naujus technologijų supratimo būdus, naudojo elektroninius vaizdus, specialiai paruoštus televizorius, pasaulines transliacijas, vaizdo instaliacijas ir gyvus pasirodymus.
Garsiausiuose savo darbuose menininkas skatino žmones aktyviai įsitraukti į elektroninių ryšių sistemas. Instaliacija „Elektroninis greitkelis: JAV, Aliaska, Havajai“ (Electronic Superhighway: Continental U.S., Alaska, Hawaii, 1995), eksponuojama Smithsono Amerikos meno muziejuje Vašingtone, atkuria Jungtinių Amerikos Valstijų televizijos žemėlapį su neoninėmis šviesomis ir 51 kanalo vaizdo instaliacija. Uždaros grandinės kamera leidžia žiūrovams realiuoju laiku pamatyti save kūrinyje.
Tiesioginėje TV laidoje „Labas rytas, pone Orvelai“ (Good Morning Mr. Orwell, 1985) Paikas per visuomeninę televiziją pristatė gyvą šou, kuriame buvo rodomi muzikiniai vaizdo klipai, performansai, videomeno kūriniai ir kt. Abiejuose darbuose menininkas kvestionavo vietinio ir globalaus gyvenimo atskirymą.
Paikas pripažino, kad už savo požiūrį į technologijas jis jaučiasi skolingas Kanados žiniasklaidos teoretiko Marshallo McLuhano darbams. Jam įtaką darė McLuhano globalaus kaimo sąvoka: pažadas, kad naujosios žiniasklaidos technologijos galės sujungti žmones visame pasaulyje ir sumažinti atstumus tarp šalių. Ši pasaulinio sąryšio idėja išplėtota projekte „TV sodas“. Žmonės iš skirtingų šalių susiburia į vieną bendruomenę, į šią sistemą įtraukiamos ir įvairios biologinės rūšys, taip sukuriant aplinką, apgyvendintą žmogiškomis ir nežmogiškomis raiškos formomis. Dirvoje įsišaknijusiuose augaluose įsikuria kiti organizmai, pavyzdžiui, bakterijos ir grybai. Lankytojai kviečiami įsitraukti į visiškai gyvą meno kūrinį.
Tradiciniai Paiko vaizdo ir skulptūriniai darbai leido mums pažvelgti į ateitį, kurioje komunikacijos technologijos panaikins barjerus tarp žmonių. „TV sodas“ žengė dar toliau, apimdamas įvairias gyvybės formas, kad parodytų, jog menas taip pat gali sugriauti užtvaras, skiriančias (tam tikrą) gamtos idėją nuo (tam tikros) žmonių idėjos.

Kairėje: Merce/Digital, 1988. Vieno kanalo begarsė vaizdo skulptūra iš senovinių televizorių korpusų, 15 monitorių, 231 × 200,7 × 43,2 cm. Roselyne Chroman Swig kolekcija. Dešinėje: Family of Robot: Baby / Robotų šeima: kūdikis, 1986. Vieno kanalo begarsė vaizdo skulptūra, 13 TV monitorių, aliuminio konstrukcija, 133,4 × 96,2 × 20,3 cm. Eksponuota Smitsono Amerikos meno muziejuje. Amy Vaughters nuotrauka, publikuojama pagal CC BY-NC-ND 2.0 licenciją
TECHNOLOGIJA KAIP GAMTOS DALIS
„TV sodas“ laikomas pirmuoju ir svarbiausiu Paiko kūriniu, kuriame technologiniai prietaisai derinami su gamtos būtybėmis – drąsus bandymas tuo metu, kai šie elementai buvo laikomi visiškai atskirais.
Tačiau unikalus Paiko požiūris į technologijas niekada neatmetė ekologinių interesų, t. y. organizmų ir jų aplinkos sąveikos tyrimų. Priešingai. Pabrėždamas gyvybę, nuolat kintančias elektroninės žiniasklaidos savybes, jis garsiai pareiškė: „Mano eksperimentinė televizija ne visada įdomi, bet ir ne visada nuobodi. Kaip gamta, kuri yra graži ne todėl, kad gražiai keičiasi, o tiesiog todėl, kad keičiasi.“
Kurdamas sodą, kuriame susilieja natūralūs ir dirbtiniai elementai, Paikas bandė parodyti, kaip šios dvi palyginti priešingos jėgos iš tikrųjų gali priklausyti tam pačiam pasauliui, kuriame technologijų vystymasis yra tokia pat organiška žmogaus gyvenimo dalis kaip ir augalai.

One Candle, Standing Buddha / Viena žvakė, stovintis Buda, 2011. Paroda „In the Tower: Nam June Paik“ JAV Nacionalinėje meno galerijoje Vašingtone. Alexo Soojung-Kim Pango nuotraukos, publikuojamos pagal CC BY-NC-SA 2.0 licenciją
DICHOTOMIJŲ SUVOKIMAS
Žvelgiant į „TV sodą“ iš pradžių susidaro įspūdis, kad televizoriai tarp augalų įtaisyti per klaidą. Spalvingi vaizdo įrašai, mirguliuojantys šviečiančiuose ekranuose, ryškiai kontrastuoja su regima augalų ramybe. Tačiau Paikui ši akivaizdi estetinė natūralių ir dirbtinių elementų skirtis pasitarnauja tam, kad parodytų, kaip technologijos dėl savo skirtybės tampa sodo ekosistemos dalimi.
„TV sodas“ derina šias dichotomijas, ragindamas mus pripažinti: nors tarp organinių ir elektroninių komponentų yra aiškus skirtumas, tai nereiškia, kad jie negali egzistuoti kartu. Kaip kapsulinė ekosistema, kuri nėra grynai natūrali, bet taip pat nėra ir visiškai dirbtinė, šis kūrinys atskleidžia, kad gamta nebūna „nepaliesta“. Supratimą apie ją arba sąveiką su daugeliu gyvų formų mūsų aplinkoje visada formuoja tam tikras interpretuojantis žvilgsnis.
Menininkas išgarsėjo dėl savo vizionieriško požiūrio į naujas technologijas, tačiau iš jo darbų galime pasimokyti kur kas daugiau. Pasaulis, kuriame Paikas kūrė prieš pusšimtį metų, labai skiriasi nuo to, kokiame gyvename dabar. Tačiau „TV sodas“ numatė neatidėliotinas diskusijas dėl gamtosaugos.
Korėjiečio darbai leidžia suprasti, kad aplinka kuriama bendradarbiaujant įvairioms rūšims. Šiandien tokie filosofai kaip Donna Haraway pabrėžia, jog itin svarbu į kitas būtybes žvelgti kaip į mūsų palydovus.

Kiekvieną rytą žvakė būdavo uždegama, o vaizdo kamera sekė jos liepsną visos dienos metu, sukurdama meditacinę atmosferą, kurioje susilieja šviesa, laikas ir technologija.
KAS YRA „NATŪRALU“ AR „DIRBTINA“?
Korėjiečio kūryba taip pat kvestionavo ribas tarp gamtos ir kultūros. Griežta takoskyra tarp to, kas natūralu, ir to, kas dirbtina, ilgą laiką Vakarų visuomenėje prisidėjo prie atsiribojimo nuo gamtos. Po Paiko daugelis menininkų ėmė abejoti šia atskirtimi ir kvietė pripažinti, kad žmogaus egzistencija neatsiejama nuo gyvenamosios aplinkos. Tai matyti, pavyzdžiui, brazilų menininko Maurício Chadeso darbuose: jis, bendradarbiaudamas su žmonėmis, sliekais ir naudodamas dirvožemį, kuria skulptūras, taip pat veikiančias kaip kompostavimo mechanizmai.
„TV sodas“ – daugiau nei multimedijos instaliacija, kurioje užsimenama apie ateitį, kai komunikacijos sujungs visas kultūras. Tai daugialypis kūrinys, kuris jau 50 metų demonstruoja, kad glaudžiai susijusios kultūros gali egzistuoti tik dėl visų rūšių būtybių sąveikos.

Anonymous Crimean Tatar who Saved Life of Joseph Beuys – Not yet Thanked by German Folks / Anoniminis Krymo totorius, išgelbėjęs Josepho Beuyso gyvybę – vokiečių tauta dar nepadėkojo, 1993. Instaliacija sukurta specialiai parodai „Marco Polo“ Vokietijos paviljone 45-ojoje Venecijos bienalėje. Rastos elektros prietaisų dalys, metalas, priekiniai automobilio žibintai, virvė ir medinis karutis. Figūra: 305 × 220 × 170 cm, vežimėlis: 126 × 83 × 147 cm. Choo Yut Shing / Flickr.com nuotrauka, publikuojama pagal CC BY-NC-SA 2.0 licenciją
***
APIE AUTORĘ. Isabella Altoé yra Karalienės universiteto (Kanada) Kultūros studijų programos doktorantė, šiuo metu tyrinėjanti nežmogiškų gyvybės formų vaidmenį šiuolaikiniame mene, jų ir menininkų santykius kūrybiniuose procesuose. Ji įgijusi socialinių mokslų magistro laipsnį Espírito Santo federaliniame universitete (UFES) Brazilijoje, kur atliko etnografinius tyrimus su imigrantais virėjais. Mokslininkės tyrimų sritys apima daugialypių rūšių ir maisto studijas, ji domisi maisto kultūromis, žmonių ir nežmogiškų būtybių santykiais, aplinkos sociologija ir socialiai angažuotu menu.
***
Publikuojama iš „The Conversation“ (www.theconversation.com) pagal CC licenciją.
Iš anglų kalbos vertė Viktorija Sab





