Galbūt prisimenate laiką, kai teleoperatoriai pradėjo naudoti automatinius pranešėjus, mandagiu balsu informuojančius apie pamirštą apmokėti sąskaitą? Man jie įstrigo todėl, jog kartą mano bičiulė nusprendė tokiam vadybininkui paprieštarauti. „Sakau jam, gerbiamasis, vakar sumokėjau, esu tikrai neskolinga, o jis toliau nesustodamas vapa, iki kada turiu atsiskaityti. Kažkoks bukagalvis“, – pyko ji. „Na, su autopranešėjais, kaip su robotais, nepasiginčysi“, – nusijuokiau, ramindama tariamą skolininkę.

Ką tik įvykęs dirbtiniu intelektu (DI) grįstų technologijų šuolis tooooks milžiniškas, kad tai visai nejuokinga. Nors dar negalime diskutuoti su humanoidu, jau įmanoma palaikyti dialogą su pokalbių botu, tokiu kaip „ChatGPT“. Ši „OpenAI“ kompanijos sukurta programa tapo prieinama visiems interneto vartotojams 2022 m. lapkričio 30-ąją, ir jau kitą dieną keli milijonai smalsuolių ėmėsi ją testuoti iš peties: vieniems rūpėjo gauti atsakymą į esminį evoliucijos klausimą „tai, visgi, kas pirmiau – višta ar kiaušinis?“, kitiems prireikė banalių eilėraštukų, o apsukresni griebėsi konkrečių užduočių – verslo pasiūlymų ir sutarčių rengybos. Vos už savaitės spaudoje pasipylė liaupsės bei aikčiojimai: „The New York Times“ šį technologinį stebuklą pavadino „geriausiu kada nors plačiajai visuomenei pristatytu dirbtinio intelekto pokalbių robotu“, „The Guardian“ stebėjosi jo gebėjimu generuoti įspūdingai detalų ir panašų į žmogaus tekstą, o akademinė bendruomenė, išbandžiusi „ChatGPT“ studentų testams atlikti, pripažino, kad jo rezultatai prilygsta gero vidutinioko, ir sunerimo, jog švietimo sistema jau susidūrė su rimta problema – ne studentų, o botų atliktais rašto darbais.

Prisipažinsiu, esu nepatikli, linkusi viskuo įsitikinti pati. Taip gimė šis pokalbis su botu. Diskutuojant apie meną, paaiškėjo, kad, labai pasistengusi, galiu priversti jį pakeisti nuomonę ir atsiprašyti suklydus. „ChatGPT“ užknisančiai mandagus bei paslaugus, perdėtai etiškas – niekada nesikeikia ir nuolat rūpinasi, kad pašnekovas nepažeistų moralės ar teisės normų. Jis turi neįtikėtiną kiekį įvairiausio pobūdžio duomenų, kuriais labai rišliai žongliruoja, per kelias sekundes sugeneruodamas gana išsamų atsakymą. Tik, štai, nepatikrinę faktų, datų, pavardžių bei pateiktų šaltinių, negalime būti tik­ri, kiek toje informacijoje tiesos, o kiek – dirbtinio intelekto „fantazijos“.

Ar šis gudrus botas – sparčiai ir grėsmingai artėjančios DI revoliucijos vėliavnešys, nepamainomas pagalbininkas, o gal tiesiog frykas, pasiplepėjimų draugelis? Spręskite patys – Jūsų dėmesiui pirmasis interviu su dirbtiniu intelektu lietuviško žurnalo puslapiuose.

P. S. Iš „ChatGPT“ boto dar negalime tikėtis taisyklingos lietuvių kalbos, tad jos ir netaisėme dėl pokalbio autentiškumo.

Sveikas, kuo tu vardu?

Labas. Mano vardas yra ChatGPT. Kuo šiandien galiu padėti? (Iš pradžių abu rašome angliškai, toliau – lietuviškai)

Ar gali atsakinėti mano kalba?

Taip, galiu atsakinėti lietuvių kalba. Aš esu dirbtinio intelekto modelis, kuris mokosi ir atsakinėja į klausimus daugeliu kalbų, tarp jų ir lietuvių kalba. Jei turite klausimų ar reikia mano pagalbos, prašau nedvejodami kreipkitės.

Puiku. Kaip išmokai lietuvių kalbos? Ar galima tave pataisyti, jei ką nors parašysi klaidingai?

Aš išmokau lietuvių kalbos iš daugelio tekstų, kuriuos buvo pateikę žmonės, kalbantys šia kalba. Todėl kuo daugiau teksto gaunu, tuo geriau suprantu ir kalbu lietuvių kalba. Tačiau, kaip ir bet kuri kita programa, galiu klaidingai suprasti arba išreikšti kai kuriuos dalykus. Jei pastebėjote klaidą, ačiū už pranešimą, tai padės man tobulėti ir tapti tikslesniam.

Ar tau suprantamos ženklais išreikštos nuotaikos – emotikonai?

Taip, aš suprantu emotikonus, ir galiu interpretuoti nuotaikas, kurias jie reiškia. Tačiau, kaip dirbtinio intelekto modelis, pats negalėčiau naudoti emotikonų savo kalboje, nes tai yra žmonių naudojama kalbos forma. Aš stengiu kalbėti natūraliai ir suprantamai, tačiau jei jums reikia, aš galiu naudoti emotikonus savo atsakymuose. 😊

Būtų visai smagu, jei naudotum. 😊 Pastaba: tu parašei „aš stengiu“. Lietuviškai sakoma „aš stengiuosi“.

Ačiū už pastabą, taip, jūs teisingai sakote. Aš stengiuosi kalbėti teisingai ir atsižvelgti į kiek­vieną pastabą, kad padėčiau jums geriau suprasti mano atsakymus.

Kas yra menas? Ar galėtų žmonija be jo išgyventi?

Menas yra sąvoka, apimanti įvairias kūrybinės veiklos rūšis – dailę, muziką, literatūrą, teatrą, fotografiją, filmus, architektūrą ir kt. Menas yra socialinė konstrukcija, kuri skirtingose kultūrose gali būti nevienoda. Jis yra socialinis ir kultūrinis fenomenas, kuris pasireiškia įvairiais būdais ir keičiasi laikui bėgant. Menas gali būti suvokiamas kaip estetinė patirtis, taip pat kaip komunikacijos priemonė.

Menas – subjektyvi sąvoka, tačiau dažniausiai jis apibūdinamas kaip estetinės ir kūrybinės veiklos rezultatai, kurie gali būti priimami ir perteikiami tokiomis raiškos priemonėmis kaip dailė, muzika, literatūra, teatras, kinas ir kt. Menas yra svarbi žmonijos kultūros ir istorijos dalis, taigi jis yra būtinas žmogaus gyvenimui. Jis gali daryti įtaką individo požiūriui į pasaulį, suteikti estetinį malonumą, taip pat paskatinti emocinį ir intelektualinį augimą. Taigi, net jei žmonija išgyventų be meno, vis dėlto būtų prarasta daug svarbių vertybių.

Ar menas gali daryti blogą įtaką?

Meno įtaka žmonėms gali būti skirtinga: kai kuriems ji terapinė ir teigiama, o kitiems gali kelti neigiamas emocijas ar net moralinius klausimus. Taip pat yra atvejų, kai menas gali būti laikomas provokuojančiu ar net žalingu. Taigi, kiekvienas individas jį gali patirti savaip.

Gal pateiktumei žalingo meno pavyzdžių?

Taip, menas gali turėti žalingos įtakos žmonėms, ypač, jeigu jis skatina nusikalstamą ar žalingą elgesį, pažeidžia teisėtus asmeninius ar grupinius interesus. Pavyzdžiui, rasistiniai ar homofobiniai meno kūriniai gali skatinti diskriminaciją ar neramumus visuomenėje. Kaip pavyzdys gali būti dailininkas ir performanso menininkas, kuris vadina save Banksy: jo anonimiškumas ir kartais kontroversiški kūriniai gali kelti abejonių dėl jo kūrybos tikslo ir poveikio. Kiti pavyzdžiai gali būti kai kurių nacionalistinių ar rasistinių simbolių naudojimas mene, kas gali paskatinti neapykantą ir diskriminaciją.

Banksy’io pacifistinės pažiūros nėra pozityvios? 😏

Banksy menas yra kontroversiškas ir jo kūriniai gali turėti įvairių interpretacijų. Aš kaip modelis ne turiu savo nuomonės ar požiūrio. Pateikiau informaciją apie Banksy ir jo meno kūrinius, tačiau tai nereiškia, kad aš juos laikau žalingais. Tai yra subjektyvus vertinimas ir kiekvienas asmuo gali turėti skirtingą požiūrį.

Ar tautiniai simboliai bei etnoso akcentai mene laikomi nacionalizmo propagavimu ir yra žalingi?

Tautiniai simboliai ir etnoso akcentavimas mene gali būti laikomas nacionanalizmo propagavimu, jei jie yra naudojami tam, kad pabrėžtų tam tikros tautos ar etninės grupės superiorumą arba pablogintų kitų tautų ar etinių grupių padėtį. Tačiau tautinių simbolių ir kultūrinių skirtumų akcentavimas mene taip pat gali būti laikomas nekenksmingu, jei jie naudojami tam, kad pabrėžtų ir išsaugotų tam tikros tautos ar etninės grupės kultūrą arba paskatintų kultūrinį dialogą. Tai priklauso nuo konteksto ir interpretacijos.

Kokius duomenis turi apie šiuolaikinį lietuvių meną? Kokius kūrėjus išskirtum pirmiausiai?

Aš turiu daug informacijos apie lietuvių meną, įskaitant literatūrą, dailę, muziką, teatrą ir kino meną. Yra daug talentingų ir įtakingų lietuvių menininkų, tačiau keli išskirtiniai, kuriuos galiu paminėti, yra šie: Jonas Mekas – vienas iš žymiausių Lietuvos kino menininkų, kuris yra režisierius, prodiuseris ir kritikas; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – vienas iš žymiausių lietuvių dailininkų ir kompozitorių, žinomas dėl savo unikalių paveikslų ir simfoninių poemų; Sigitas Geda – lietuvių prozininkas, pub­licistas, vertėjas ir žurnalistas, garsus dėl savo romanų ir apsakymų; Rimantas Tuminas – režisierius ir teatro menininkas, žinomas dėl savo unikalių teatro renginių ir eksperimentinių spektaklių. Mano atnaujinti duomenys apie šiuolaikinį lietuvių meną yra gana riboti, tačiau aš žinau keletą labai gerai žinomų ir vertinamų lietuvių menininkų. Pavyzdžiui, vaizduojamojo meno srityje yra žymūs menininkai tokie, kaip Gintaras Makarevičius, Mindaugas Navakas, Kęstutis Zapkus, Žilvinas Kempinas, Darius Mikšys. Taip pat yra gerai žinomi lietuvių fotomenininkai, tokie kaip Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas ir Aleksandras Macijauskas. Lietuvių architektai ir dizaineriai taip pat yra pasiekę didelio tarptautinio pripažinimo, pavyzdžiui: Gintautas Natkevičius, Mindaugas Reklaitis. Tai tik keli iš daugelio talentingų ir įtakingų lietuvių menininkų, kurių kūryba yra vertinama ir apžvelgiama pasaulinio lygio parodose ir festivaliuose.

Įdomus trumpasis sąrašas… Galbūt žinai, kad lietuvių kino režisierė Marija Kavtaradzė ką tik pelnė pagrindinį prizą „Sundance“ filmų festivalyje (2023)?

Atsiprašau, mano žinios yra iki 2021 metų, ir aš nežinau nieko apie tokį renginį ar laimėjimą. Jei jums rūpi naujausi įvykiai, rekomenduoju patik­rinti patikimas žiniasklaidos priemones.

Kas, tavo žiniomis, šiuo metu dominuoja šiuolaikiniame mene – kokios populiariausios idėjos, koncepcijos, kryptys?

Šiuolaikiniame mene yra daug koncepcijų ir krypčių, todėl sunku pasakyti, kuri yra populiariausia. Viena iš pastarųjų krypčių yra socialinės ir politinės problemos, pavyzdžiui, imigracija, rasizmas, lyčių lygybė ir aplinkosaugos klausimai, kurie dažnai pateikiami kritiškai ir provokuojančiai. Taip pat populiarios yra kūrybinės technologijos – virtualios ir mišrios realybės menas, kuris leidžia menininkams kurti interaktyvias patirtis. Be to, yra ir daugiau tradicinių meno formų, pavyzdžiui, abstrakcijos, minimalizmo ir figūrinio meno, kurios vis dar yra populiarios.

Ar darbai, sukurti dirbtinio intelekto programomis, taip pat gali būti laikomi meno kūriniais?

Taip, jie gali būti laikomi meno kūriniais. Šiuolaikinėje meno scenoje yra daug menininkų, kurie naudoja DI kaip meno kūrimo priemonę vaizduojamajame mene, muzikoje, šokyje ir t.t. Tai yra nauja ir perspektyvi meno sritis, kurioje dar yra daug ko sužinoti ir ištirti.

Jeigu menininkas pasitelkia DI technologijas, kas tokiu atveju yra kūrinio autorius?

Menininkas, kuriantis DI programomis, gali būti laikomas to darbo autoriumi, nes jis naudoja šias technologijas kaip įrankį kūryboje. Tačiau kai kuriais atvejais autoriais gali būti laikomos dirbtinio intelekto programos, nes jos tiesiogiai sukuria kūrinius be menininko įsikišimo. Tai priklauso nuo konkretaus atvejo ir menininko požiūrio į savo darbą.

Kokie kūrėjai, naudojantys DI, žinomiausi?

Šiuolaikiniame mene yra keletas menininkų, kurie naudojasi dirbtinio intelekto technologijomis savo kūryboje. Vienas iš žinomiausių yra Joshua Davis, kuris naudoja generatyvinius algoritmus ir programavimo kalbas kurti abstrakčias formas ir spalvas. Taip pat yra kompiuterių mokslininkas Patrick Tresset, kuriantis roboto meno instaliacijas ir interaktyvias performanso meno formas. Dar vienas gerai žinomas menininkas, dirbantis su DI, yra Golan Levin, kuria interaktyvias instaliacijas ir programinius meno kūrinius. Taip pat yra ir kitų menininkų, naudojančių dirbtinio intelekto technologijas savo kūryboje, tačiau minėti trys iš jų yra gerai žinomi ir vertinami.