Birutė Kapustinskaitė (gim. 1989) – dramaturgė, kurianti aktualias istorijas kinui ir teatrui. Autorės pjesėms būdingi gyvi veikėjų portretai bei tragikomiški dialogai, jose dažnai veikia šių dienų moterys, susiduriančios su visuomenėje dominuojančiais lyčių ir kitais stereotipais. Tai atsispindi ir pjesėje „Nobelio premijos laureatės varškėčių receptas“, kurios ištrauką skelbiame. Jos idėja gimė dramaturgei pamačius vieną žinomą laidą, kurioje žurnalistė kalbėjosi su moterimis politikėmis. Kūrėja buvo nustebinta klausimų apie šeimos (ne)turėjimą, vyro (ne)buvimą moters gyvenime, patiekalų receptus ir t. t. Tai ją inspiravo rašyti istoriją, kurios pagrindinė veikėja – maždaug penkiasdešimties metų mokslininkė, Nobelio premijos laureatė Laima – radijo laidoje „Moterys, kurios įkvepia“ pasakoja ne apie savo pasiekimus bei tyrimus, o apie tai, kodėl nesusilaukė vaikų.

(Pjesės ištraukos)

<…>

8 SCENA

Laima susitinka su Monika, jos studijoje.

MONIKA. Man už penkiolikos minučių eteris.
LAIMA. Aš trumpam.
MONIKA. Klausau tavęs.
LAIMA. Dėl viso Klimkos reikalo. Manau, aš neperdedu dėl to, kad prieš einant į viešumą reikia ne tik surinkti visas moteris ir jų liudijimus, bet ir iš tikrųjų surasti bent kelis žmones, turinčius įrodymų. Gal būtų galima dar kartą susitikti su Akvile ir–
MONIKA. Akvilė su manimi nebesikalba.
LAIMA. Kodėl?
MONIKA. Tau tikrai kyla klausimų, kodėl? Išgąsdinai ją.
LAIMA. Nenorėjau.
MONIKA. Bet išgąsdinai.
LAIMA. Atsiprašau.
MONIKA. Tai ne manęs reikia atsiprašyti.
LAIMA. Aš pabandysiu su ja pasikalbėti.
MONIKA. Negaliu tau duoti jos kontaktų.
LAIMA. Kodėl?
MONIKA. Privatumo politika.
LAIMA. Gal gali duoti bent e-mailą?
MONIKA. Ne.
LAIMA. Atrodė, kad norėjai, jog į visą šitą reikalą įsijungčiau.
MONIKA. Norėjau, bet nesitikėjau, kad elgsiesi kaip didžioji dalis žmonių.
LAIMA. Aš tik buvau gynybiška.
MONIKA. Niekam neįdomu. Akvilė užsiblokavo.
LAIMA. Tikrai ne aš ją užblokavau.
MONIKA. O kas?
LAIMA. Klimka.
MONIKA. Ar ne? O aš maniau, kad nėra įrodymų, jog jis jai ką nors apskritai padarė.

Laima tyli. Monika žiūri į ją.

LAIMA. Pabandyk suorganizuoti dar vieną susitikimą. Aš turiu planą ir noriu juo pasidalinti su jumis. Jeigu pavyks, pasikviesk dar ką nors, ką per šitą laiką suradai, iš merginų.
MONIKA. Gerai, pažiūrėsiu, ką galiu padaryti.
LAIMA. Turim tik vieną šansą. Arba jis, arba mes. Reikia labai gerai apgalvoti ėjimus.
MONIKA. Mūsų daugiau.
LAIMA. Jo autoritetas didesnis.
MONIKA. Nei tavo?
LAIMA. Visuomenės akyse aš vis dar „Kaminsko dukra, kuri nominuota Nobelio premijai“.
MONIKA. Negaliu pakęsti žurnalistinio seksizmo.
LAIMA. Tavo interviu buvo seksistiškiausias, kokiame esu dalyvavusi.
MONIKA. Toks laidos formatas.
LAIMA. Koks?
MONIKA. Mūsų klauso moterys, kurioms įdomiau tavo varškėčių receptas, o ne tyrimas, už kurį buvai nominuota.
LAIMA. Ribotai matai savo auditoriją. O ir apie varškėčius mes nekalbėjome.
MONIKA. Nori apsilankyti eteryje dar kartą?
LAIMA. Ne. Bet žinau gerą varškėčių receptą.
MONIKA. Tikrai?
LAIMA. Ne. Netoleruoju pieno produktų.
MONIKA. Dar įdomiau. Varškėčių receptas be pieno. Aš einu į eterį, svečias jau laukia.
LAIMA. Gerai. Pranešk dėl susitikimo.