Edita Grudzinskaitė

Remigijus SederevičIus

TADA JIS NEPAREINA

Keramiko Remigijaus Sederevičiaus kūrybinis palikimas ateities istorikams ir archeologams sukels rimtų keblumų, jei Lietuvos upėse ir ežeruose jie aptiks paties kūrėjo „procese“ (tiesa, ne kūrybiniame) paskandintus masalus. Bežuvaujant į dugną nugulė ne vienas XXI a. pradžiai nebūdingas masalas – keramiko sukurti porcelianiniai paauksuoti „vobleriai“.

Pokalbį su R. Sederevičiumi sunkinusi aplinkybė – mudviejų aistra žvejybai, nejučiomis privertusi pasinerti į jos ypatumų ir nuotykių patirtis, o ne į kūrybos gelmes. „Ant šito gerą kibimą turėjau“, – rodydamas „voblerį“ pasakojo Remigijus. Tačiau mano vizito tikslo keramiko dirbtuvėse būta kito.

Sukurti porcelianinių „voblerių“ seriją R. Sederevičiui mintis kilo po 2003 m. pavasarį Išlaužo karjere vykusio savadarbių masalų spiningavimo varžybų, kurių metu Remigijus pagavo tris lydekas. Nuo to laiko jis masalų nebeperka.

Prieš kurdamas, keramikas estetiką bandė suderinti su funkcionalumu. „Vobleriai“ turėjo tarnauti ir pagal paskirtį, todėl praleista ne viena naktis atliekant bandymus vonioje. Savo formomis, trapia medžiaga, originaliu dekoru akį užburiantys masalai, be kita ko, yra pritaikomi žvejyboje. Visai kaip fabrikiniai: neriantys ir plaukiantys. Visai kaip žvejų parduotuvių lentynose: susverti, su pažymėtais gramais ir instrukcija. Autoriaus sukurtoje porcelianinių masalų kolekcijoje – sportinė, dekoratyvi, „žvėries-grobuonio“ ir, be abejo, moteriškumo temos.

TAKTILIKA IR TAKTAS

„Moters formos išskirtinai estetiškos, aptakios. Švelnumas – tai, kas joje gražiausia. Keramikoje kūryba neatsiejama nuo lytėjimo: tu žiedi, lieti, glostai paviršius delnais, pirštais, taip pat subtiliai, kaip ir moterį“. Pasak kūrėjo, formas diktuoja ir pati medžiaga. „Porcelianas labai trapus, reikalaujantis išskirtinio jautrumo. Tai – taktiliškas menas. Be to, išvažiuoji mėnesiui ar ilgiau į simpoziumą ar plenerą palikęs žmoną – natūraliai gimsta kažkas moteriško“, – šypsojosi R. Sederevičius.

R. Sederevičius neturi jokių tabu. Jis įsitikinęs, kad jei mene nieko nedarai spekuliatyviai, jauti taktą ir atsakomybę prieš studentus, būsimus parodos lankytojus, tuomet temos – beribės.