Motiejaus Vauros iliustracija
POVILAS ŠKLĖRIUS

Kodėl poetus kankina nemiga

Skiriu Linai

Ar būtina būti nelaimingu, kad galėtum rašyti poeziją?
Ar būtina gerti, kad galėtum rašyti arba būti nelaimingas?
Ar yra ryšys tarp gėrimo, buvimo nelaimingu ir geros poezijos?
Ką daryti, jei nenori gerti degtinės, nes ji tau neskani?
Ar galima būti geru poetu, jei gersi tik alų?
Nuo kiek metų pasirodo alaus pilvas?
Ar alaus pilvus turintys poetai susilaukia moterų dėmesio?
Kiek reikia parašyti gerų eilėraščių, kad moterys nebekreiptų dėmesio į tavo alaus pilvą?
Ar galima pirkti į lėktuvą du bilietus, kad šalia savęs galėtum pasodinti ir savo alaus pilvą?
Ar perkant bilietą alaus pilvui yra taikomos nuolaidos?
Ar galioja kokia nors lengvata, jei tavo alaus pilvas yra ikimokyklinio amžiaus?

Ar poetas gali sau leisti neturėti meilužės?
Kaip poetas paaiškina žmonai, kad nuo šiol su jais gyvens ir jo meilužė?
Ar poetui būtina turėti sielos draugę?
Kaip poetas turėtų supažindinti savo sielos draugę su savo žmona, kad jo nepaliktų nė viena iš jų?
Ar mūzų skaičius mažėja poetui senstant?
Kaip paaiškinti vaikams, kad jie gimė iš poeto nerealizuotos meilės kitai moteriai?
Kaip poetui prižiūrėti savo vaikus, jei jis ir pats dar yra mažas vaikas?

Ar visi poetai kuriuo nors gyvenimo metu turi apsilankyti psichiatrinėje ligoninėje?
Kaip neįsižeisti sulaukus blogos knygos recenzijos?
Kaip neįsižeisti sulaukus smūgio į snukį?
Ar verta prasidėti su vedusia ir vaikų turinčia gerbėja?
Ar verta prasidėti su nepilnamete gerbėja?

Kaip būti girtuokliu, bet vis tiek išlikti paslaptingu?
Ar artima dviejų poetų bičiulystė neišvengiamai reiškia, kad vienas iš jų permiegos su kito žmona?
Ar yra toks slaptas telefono numeris, kuriuo paskambinus galima išsikviesti stebuklingą fėją, kuri su tavimi pasimylėtų ir tau praeitų pagirios?
Ar yra toks slaptas telefono numeris, kuriuo paskambinus tu galėtum pradėti gyvenimą iš naujo?
Ar buvimas poetu yra pagydomas?
Kodėl poetai visada maloniai šypsosi kitiems poetams, net jei jų nemėgsta?
Iš kur poetai randa kantrybės visiems tiems nesibaigiantiems Poezijos pavasario renginiams?
Kodėl poetams bankai neišduoda paskolų?

Kur rasti mūzą?
Kaip mylėtis su mūza, kad žmona nieko neįtartų?
Kaip įtikinamai meluoti mūzai, kad jau tuoj tuoj išsiskirsi su savo žmona?
Ką daryti, jei tave palieka ir mūza, ir žmona, ir tu neturi kur apsistoti?
Ar daug poetų, sulaukę brandaus amžiaus, grįžta gyventi pas savo tėvus?

Kaip „pakišti“ nemėgstamą poetą, apkaltinant jį plagijavimu?
Ką daryti, jei į jūsų poezijos skaitymus Rudaminoje niekas neatėjo?
Ar poetui verta gaišti laiką bažnyčioje, jei jis ir pats supranta, kad yra dievo siųstas?

Kaip puoselėti poeto lyrinį „aš“?
Ar poeto lyrinis „aš“ gali nugvelbti poeto žmoną?
Kodėl poeto lyrinis „aš“ turi įprotį pragerti visus poeto sunkiai uždirbtus pinigus?
Kaip lyrinį „aš“ išdresuoti nueiti į parduotuvę nupirkti mineralinio vandens, kai poetui būna pagirios?
Kaip sužinoti, ar poeto lyrinis „aš“ bando perimti poeto tapatybę?

Kodėl parduotuvėse už viską negalima atsiskaityti eilėraščiais?
Kodėl poetai išgarsėja per vėlai, t. y. kai jau būna numirę ir jokios premijos jų nebegali išgelbėti?
Kaip inscenizuoti savo savižudybę, kad dėl jos išgarsėtum, bet po to galėtum vis dar gauti honorarus?
Ar Mantvydas Leknickas yra poetas? – klausia savęs poetas, negalėdamas užmigti.
Ne, Mantvydas Leknickas nėra poetas, bet iš savo niekingos kūrybos uždirba tiek, kad valgo gardžiau už visus likusius poetus.
Todėl poetus ir kankina nemiga.

Žymos: