Sugar Mary, 2015
Eglė Petreikienė

Auktumos labirintai

Jeigu atsiverstumėte Auktumos paskyrą kūrybininkų portale Behance.com ir peržvelgtumėte joje publikuojamas iliustracijas, siūlyčiau pažaisti „mentalistą“ – susikurti menininko (o gal menininkės?) profilį tik iš to, kas matoma.

Vardas lyg ir vyriškas (Auktuma – vienas legendinių Didžiojo prūsų sukilimo vadų), bet asmenukėje – itin groteskiška mergina. Publikuojami grafikos kūriniai galėtų būti nupiešti tiek vyro, tiek moters rankos: rožėmis apkaišyta cukringoji Marija (Sweet Sugar Mary) Helovino personažo veidu puošia vyriškus marškinėlius. Šiais unisekso laikais lyg ir neturėtų gluminti apšepęs vyrukas su rožėmis ant pilvo. Tačiau stebina grafikos detalumas, rafinuotas dekoras – tokia kantrybe ir atidumu detalėms dažniau išsiskiria moterys. Auktumos galerijoje kryželiu ir inkaru tatuiruota Vynų karalienė (Inked Q, arba Queen of Spades) pasidabinusi Mergelės Marijos nimbu, o šalia – triakiai, ilgaliežuviai broliai banglentininkai (Surf Brothers), triragis faunas (Uncle From the Woods) – fantastiniai personažai, netikėtai ištrūkę iš kūrėjo(-s) pasąmonės, o gal naktinių košmarų ar iš Guillermo del Toro „Pano labirinto“. Auktumos iliustracijų ornamentuota simbolika turtinga ir eklektiška: sunku suvokti, kokios masonų-šamanų-aborigenų-indėnų genties totemus primena šie kūriniai. Krikščioniški simboliai susipina su pagoniškais, mitologiniai veikėjai – su mistiniais ženklais.

Jauną kūrėjo(-s) amžių grafikos darbuose išduoda smulkmenos: „brolių-trolių“ banglentės bei madingi kedukai, pasikartojantis metalistų gestas „ragai“ ir baikerio šalmas, tirštai dekoruotas palmėmis, „velnio ratu“ ir margintomis plunksnomis – it actekų vado karūna. Besistengdami įsprausti šią grafiką į kokius nors stilistinius žanro rėmus ar nuspėti priklausomybę kokiai nors subkultūrai, rastume vienintelį artimiausią pagal raišką ir pasaulėjautą stilių – traibalpanką (tribal punk) su lengvu depresyviojo metalo prieskoniu. Tatuiruotėms tinkamas braižas galėtų drąsiai konkuruoti su „LA Ink“ salono meistrų stiliumi, bet tyrinėjimų subjektas visai ne iš Los Andželo. Iš Kauno.

Tame pasaulėžiūrų chaose, religiniuose-tribalistiniuose-fantastiniuose vaizdiniuose lengva įžvelgti bauginantį žavesį, masinančią paslaptį ir pajusti viduje kirbantį klausimą: kas esi, Auktuma?

– – – –

Visa aprėpiančio socialinio tinklo laikais taip nesunku sužvejoti tikrąjį vardą: už pseudonimo Auktuma slypi jauna, talentinga iliustratorė Agnė Mankevičiūtė, prieš ketverius metus baigusi Taikomąją grafiką Vilniaus dailės akademijoje ir dirbanti grafinio dizaino srityje.

Nuo vaikystės į kūrybą linkusi alytiškė Agnė lankė Dailės mokyklą. Tuo metu mėgusi tapybą ir šiai skyrusi daug laiko, ji dažną bemiegę naktį išgyvendavo „kūrybines kančias“, kol vieną dieną iš nuovargio kritusi į lovą nusprendė, kad menininke ji niekuomet nebus, tapyba – ne jai. Visgi menas Agnės „nepaleido“: ji susižavėjo grafika ir suskato domėtis šiuolaikinėmis bei senosiomis jos technikomis.

Menininkė pripažįsta, kad jos kūrybai labai didelę įtaką turėjo metalo subkultūra ir muzika. Grojanti gitara ir mėgusi šokti su ugnimi Agnė visus ketverius studijų metus savo ateitį siejo labiau su muzika ir šokiu. Ketvirtame kurse ji vis dar „plaukiojo“ tarp galimų gyvenimo pasirinkimų, aiškiai suvokdama, jog nieko nebespėja. Kažkuri viena sritis vis nukentėdavo dėl laiko stokos, tad teko rinktis. Pirmenybę ji atidavė grafikos menui.

„Dažniausiai simboliką naudoju asmeniniuose kūrybiniuose projektuose, kurie siejasi su tokiais pojūčiais, kaip tyla, lengvumas, susitelkimas, askezė, atsisukimas į save, meditacija, – teigia Auktuma, kalbėdama apie savo kūrinių stilistiką. – Man svarbi vidinių siekių išraiška. Nebūtinas joks darbo aprašymas, tik lengvai juntama žinutė, emocija. Įvairiausios kasdieninės smulkmenos sugula darbuose, tarsi pratęsdamos patirtą akimirką ir įprasmindamos jausmus.“

Paklausta, kodėl pasirinko Auktumos pseudonimą, Agnė šypsosi: „Man tas vardas įstrigo dėl reikšmės „aukštai ištarta“, „aukštas“, tarytum siekis vis augti, siekti daugiau.“