VALSČIAUS SENIŪNAS

Mano pavardė Kivi reiškia akmenį,
ir namas mano buvo iš akmens,
ir širdį aš turėjau akmeninę.
Kodėl pastatė kryžių man medinį?

JĖTĖ ADER

Kadaise, kai buvau jauna, norėjau tapti
gailestingąja seserim,
jų tokie gražūs nuometai,
kiek kavalierių jos tikriausiai turi!
Aš niekad nemačiau seselių, tik jų atvaizdus.
Ir nesvarbu, juk visuomet šnekėdavau daugiau,
nei pati žinojau ar mačiau,
taip ir neliko laiko ištekėti.
Ak, kokie romanai būt išėję apie gyvenimą čionykštį!
Pati jau ketinau pradėt rašyti,
tačiau kaip tik tą naktį mano kinivarpų išėsta lūšna,
palaikė trobelytė, užsidegė nuo lempos, paliktos ant stalo,
ir aš nusvaigus atsidūriau apskrities ligoninėj,
kur prieš išeidama Anapilin
išvydau gailestingąją seselę su nuometu dailiu,
jaunutę tokią, ji greičiausiai
turėjo nemažai gerbėjų.

Matsas Traatas (1936–2022) buvo vienas žymiausių Estijos rašytojų, daugybės įvairių žanrų kūrinių autorius. Svarbiausieji – epinis dvylikos romanų ciklas „Eikite aukštyn į kalnus“ (Minge üles mägedele, 1979–2010) ir beveik 40 metų plėtotas ciklas „Haralos biografijos“ (Harala elulood), kurį sudaro vieno kaimo mirusiesiems skirtos epitafijos, iš viso 513. Kiekviena epitafija – tai vieno gyvenimo santrauka, jo karti tiesa. Viena biografija išsiveja iš kitos, o visos kartu jos vaizduoja Estijos kaimo raidą persilaužimų bei krizių metais, tarsi apžvelgdamos estų tautos likimą XX amžiuje. Pasak kritikų, „Haralos biografijos“ – tarpinis žanras tarp poezijos ir pasakojamosios prozos, todėl jos ypač įtraukios bei įtaigios.

Vertėja