Motiejaus Vauros iliustracija
Ingrida Ragelskienė

Rūstytė

„Rūstytė“ – pirmasis autorės bandymas sukurti toksišką pjesę. Ją rašydama Ingrida Ragelskienė visus metus domėjosi tik dabartimi. „Manau, apnuodytoje, žlungančioje šiuolaikybėje išgyventi gali tik visišką sąžinės restartą atlikę žmonės. Mūsų amžininkai kitaip mąsto, kitaip kvėpuoja, kenčia ypatingiau, aštriau, išgyvena toksiškus santykius, bando išmokyti naujų išgyvenimo formų post apokaliptiniame pasaulyje savo palikuonis“, – pasakoja ji.

Visų dramos „Rūstytė“ personažų asmenybės yra daugiau ar mažiau suirusios, paveiktos išorės toksinų griaunančios jėgos. Šioje pjesėje nėra pagrindinės temos, vyrauja vienas didelis, totalus temų sąšlavynas. Pagrindinės herojės prototipas – feisbuke autorės jau metus sekama socialinė kaukė – tipinė vidutinio amžiaus moteris, išgyvenanti eilinę šeimos griūtį, socialiniame tinkle besidalinanti kovos dėl vaikų dramatiškais siužetais, virtualybėje skelbianti savo, kaip aktyvios kovotojos už gyvūnų teises ir jų gerovę, poziciją.

Kūrinyje veikia 7 personažai. Pagrindinės herojės – trys vienos šeimos, tačiau skirtingų kartų moterys. Autorei svarbiausias yra jų kraujo, emocinis, socialinis, šeimyninis bei ekonominis ryšiai. Priklausomybė ir neigimas. Meilė ir naikinimas. Idėja ir realybė.


 

III VEIKSMŲ DRAMA SU KOMIŠKAIS ELEMENTAIS

(Ištrauka)

Visi šioje dramoje su realybe sutampantys įvykiai ir vardai yra apgalvotas atsitiktinumas

Veikėjai:

Vaiva Rūstytė – 42 metų gyvūnų teisių aktyvistė, Naujosios Akmenės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus jaunesnioji specialistė.

Aldona Rūstienė – 61 metų Vaivos motina, Naujosios Akmenės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė.

Borisas arba Bobo – 29 metų Naujosios Akmenės savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus jaunesnysis specialistas, Vaivos viršininkės / šefukės asistentas.

Martyna Rūstytė arba Martyna Fox – 14 metų Vaivos dukra, Aldonos anūkė, Naujosios Akmenės Saulėtekio pagrindinės mokyklos moksleivė.

Vytukas Rūstys – 6 metų Vaivos sūnus, Aldonos anūkas, Naujosios Akmenės lopšelio-darželio „Atžalynas“ auklėtinis.

Policininkas – 39 metų, kaip vėliau išaiškėja, jo vardas Saulius.

Policininkė – 23 metų.

 

I VEIKSMAS

Scenelė Naujosios Akmenės savivaldybės koridoriuje

Martyna. Tik du eurai. Ir dar metalu. Nu kokia tu humanistė… Duok daugiau.

Vaiva. Neturiu dabar. Kitą savaitę. Dink iš čia. Pamatys šefukė, tai…

Martyna. Šūdą pamatys. Kaip jos darbuotoja vakarais maksimkoj nukainuotas baronkas savo alkaniems vaikučiams perka – pamatys. Bomšpaketus – pamatys. Kokia tu motina? Kuo šunis savo šiandien šersi? Ką? Ką? Kąąą?..

Vaiva. Užsičiaupk tu. Užsičiaupk, sakau. Kalė tu maža. Humanistė. Paklausykit, kokį žodį išmoko… Atsilikėlė. Kiek tau reikia? Kam?

Martyna. Man draugei dovanai reikia. Penkis duok. Dar pagalvosiu apie tavo pasiūlymą. Užsičiaupti. Aš savaitgalį gal pas tėvą. Bye.

Veiksmas vyksta Naujosios Akmenės savivaldybės 313 kabinete. Trys rašomieji stalai. Vaiva įeina į kabinetą, Aldona ir Borisas geria arbatą.

Vaiva. Ką gi, brangūs kolegos, sutrukdė čia mane… Dėmesio, Aldona! Kviečiu jus pakelti šį kvapnų „Earl Grey“ arbatos puodelį už mano sėkmingą komandiruotę į Briuselį. Įsivaizduokite – praeis tik trys mėnesiai. Štai, aš stoviu prieš šimtų mane įdėmiai stebinčių gyvūnų teisių gynėjų iš visos Europos akis. Ir skaitau savo viso gyvenimo pranešimą. Ai, dar kartą parepetuokim. Borisai, atkreipk dėmesį į akcentus, gerai? Taigi: „Ladies and gentlemen. Today there are far too many animals in the world. I’ll have you know – there isn’t a single animal shelter organisation that could accommodate all the unfortunate, homeless, poor little fellas. Besides, there aren’t enough funds available. Please note that the number of animal-saving organisations is increasing like never before, but the problem, unfortunately, remains unsolved. And it will not get solved if we don’t put drastic measures in place. The aid of good-will is of no use here. Different measure must be enforced – animals have to be marked and sterilised and castration is a must. We have to pay special attention to the Lithuanian villages. It is in the villages that people still live like they were cavemen – they barely reached stone-age in the field of animal protection. So, in this case, we can apply an annoyingly overused saying, that sickens me – „When dogs bark, caravan moves“.

Borisas. Stop. Sorry, gal čia, kolege, Rūstyte, tai yra, Vaiva, kiek per ekspresyviai išsireiškei? Annoyingly tai wtf kas??

Vaiva. Okey, fiksuoju. Nuimu ekspresiją. Pataisau tą annoyingly. Ir dar padėsi man išsiversti kelias frazes, nu tipo: „Šiandien noriu kartu su jumis pasidžiaugti už būsimas sterilizuotas Naujosios Akmenės miesto kates! Už save! Ir už pagaliau humaniškai sunaikintą perteklinį kačių prieauglį!“

Aldona. Vaivute, labai džiaugiamės dėl tavęs. Bet kad ta arbatėlė labai jau jazminais atsiduoda. Čia tokiu pavasariu pakvipo. Net išrasojau visa.

Vaiva. Mam. Mama… Nedarykit man gėdos. Čia tradicinė angliška arbata. Man gi pratintis reikia. Konferencijos organizatoriai mus apgyvendins vietinių gyvūnų apsaugos specialistų šeimose. Ten jie rytą vakarą tik tai ir geria. Dėl manęs pakentėkit. Tas kvapas tai taip… Bet ko dėl kilnaus tikslo nepadarysi. Va ir Borisas žadėjo – pranešimą suredaguos, išvers ir dar anglų kalbą privačiai padės prisiminti.