Išsiunčiau prašymą ir po dviejų mėnesių atsakymas iš bukinisto pagaliau atėjo. Knyga manęs laukia. Žinoma, visa tai būtų galima padaryti neišėjus iš namų: suradus leidinį „AbeBooks“, jį užsisakyti internetu; taip net būtų pigiau, atsižvelgiant į Londono transporto bilietų kainą pirmyn ir atgal. Bet ne, tai principo klausimas. Aštuoni svarai, įskaitant du kelionės kortelės prisilietimus prie skydelio įlipus į autobusą, – visiškai nedaug pagal šių laikų kainas, cigarečių pakelis brangesnis.

Ir štai, vienas geriausių leidinių pasaulyje – mano rankose. Tamsiai mėlyna, šiek tiek išblukusi gofruota nugarėlė, kišeninis formatas. Viršutinis kraštas nudažytas taip, kad atitiktų įrišimo spalvą. Ant nugarėlės aukso įspaudas: viršuje ir apačioje – „Arts & Crafts“ stiliaus vinjetės, tarp jų – „THE RELIGIO MEDICI & OTHER WRITINGS OF SIR THOMAS BROWNE“. Gerai įsižiūrėjus, ant viršelio įspaustas paslaptingojo „J. M. Dent & Sons“ logotipas. O jei pasikapstytumėte giliau (ką aš ir padariau), galite išsiaiškinti: būtent Josephas Malaby Dentas įkūrė įstabiąją „Everyman’s Library“ (seriją „Biblioteka kiekvienam“ – vert. past.), kurios leidžiamų klasikinių knygų dizainas būdavo rafinuočiausias, tačiau jų kaina nesiekdavo daugiau vieno šilingo.

„Biblioteka kiekvienam“ – viena geriausių tikrojo britų socializmo išraiškų; nors „liaudies knygų serijos“ XIX–XX a. sandūroje Europoje (taip pat ir Rusijoje) buvo plačiai paplitusios, bet šios prieinamumą papildė subtiliausias dizainas. Nepamirškime, kad Menų ir amatų judėjimas siejosi ne tik su dizainu bei architektūra, bet ir su socialiniu teisingumu bei socializmu. Jo pradininkas Williamas Morrisas kartu su Evelyna Marks įkūrė Britanijos socialistų lygą. Turiu nemažai šios serijos knygų, tačiau Thomo Browne’o tomelis yra ypatingas atvejis. Ir štai kodėl.

Apie Thomą Browne’ą sužinojau iš Jorge’ės Luiso Borgeso, kuris nenuilsdamas jį citavo visą savo neįtikėtinai ilgą gyvenimą. Tačiau Browne’as gyveno – pagal to meto standartus – ne trumpiau nei Borgesas, jei ne ilgiau. XX a. (nors vienerius metus nugyveno XIX a.) argentinietis sulaukė 87-erių, XVII a. anglas – 77-erių. Kai Borgesui buvo 26-eri, jis išleido esė rinkinį „Tyrimai“ (Inquisiciones, 1925), kuriame vienas tekstų buvo „Seras Thomas Browne’as“. Tai ankstyvasis Borgesas, kurio brandusis Borgesas drovėjosi, nemėgo bei visais įmanomais būdais slėpė – ir suprantama, kodėl. „Tyrimai“ parašyti keistu, grandioziniu stiliumi: jaunasis modernistas sudėtinga, barokine kalba bandė mėgdžioti Góngorą, Graciáną ir, žinoma, Thomą Browne’ą.

Ne itin jam pavyko, tačiau, vienaip ar kitaip, praėjus daugiau nei šešiasdešimčiai metų, būdamas maždaug tokio pat amžiaus kaip ir esė autorius, perskaičiau šį tekstą, verstą Valentinos Kulaginos-Jarcevos, rusų kalba ir sužinojau apie tokio keisto rašytojo Thomo Browne’o egzistavimą. Tarp pseudobarokinių triukų ir apmąstymų (iš tiesų – gana įdomių) apie mūsų įsivaizdavimus, kokia gi toji pusiau pamiršta praeities literatūra, Borgesas įterpė savo herojaus biografiją: gimė 1605 m. Londone, prekybininkų šeimoje, mokėsi Oksforde, studijavo mediciną Prancūzijos, Italijos ir Flandrijos (čia Borgesas suklydo – tais metais Leidenas jau nebepriklausė Flandrijai) universitetuose, gavo daktaro laipsnį, 1633 m. grįžo į gimtinę, įsikūrė Noriče, kur ramiai ir laimingai gyveno iki pat mirties 1682 m., gydydamas tautiečių kūnus ir rašydamas knygas, kad išgydytų jų sielas bei protus. Keli traktatai pelnė jam nemažą šlovę dar esant gyvam bei nuosaikų žinomumą po mirties. Šiais laikais Thomo Browne’o gerbėjai gal sudarytų tik būrį arba, geriausiu atveju, pusę kuopos, tačiau tai būtų rinktinis Pasaulinės skaitytojų armijos dalinys.