„Trans Trans Trance“, rež. Kamilė Gudmonaitė. Tomo Ivanausko nuotrauka
Vytis Silius

po Trans trans trance *

Žiūrėti, spoksoti, vėpsoti, žiopsoti, stebeilytis.

Kamilės Trans trans trance įstūmė mane į transą, kurio kokybės ir savybių net negaliu apibūdinti. Nežinau, ar spektaklis paliko man gerą, ar blogą įspūdį; nežinau, ar jis teigiamas, ar neigiamas; ar jis pataikė, ar prasilenkė su realybe tikrove gyvenimu pasauliu. Žinau, kad jis mane pravirkdė užčiaupė pramerkė; pakratė supurtė padaužė dusino; žinau, kad skaudėjo skauda, žinau, kad ne mano skausmas jame (ir čia) yra svarbiausias. Tikiu, kad ryte vis tiek patekės saulė. O jei nepatekės,

manęs čia nebebus jau
kad tai matyčiau liudyčiau
ir dėl to trupėčiau kaip apsilaupiusios
sienos senoj
ligoninėj be langų be durų
su šaltuose kambariuose išmėtytomis aplūžusiomis
geležinėmis lovomis aštrias
spyruokles abejingai siūlančiomis toms
tamsiais koridoriais vis dar besiblaškančioms sieloms
negalinčioms pamiršti savo
ligų tunto
savo
grybelių tuberkuliozės astmos plaučių uždegimų
artritų sifilio žandikaulio lūžių aritmijų žvynelinių
stuburo iškrypimų
meningokokinių infekcijų encefalitų
šizofrenijų raupsų buboninio maro geltų
ir pūslių ant pado
Todėl aš laukiu saulės.

Ne vieną kartą žiūrėdamas spektaklį tariau sau mintyse: „Vau!“, o kažkuriuo momentu jau norėjau sušukti: „Genialu!“ Susilaikiau, nes to reikalauja mūsų žaidimo taisyklės, įgimtai įgytas gėdos ir padorumo jausmas bei nenoras atkreipti kitų dėmesį į save. Ką, negi aš koks nenormalus?! Susilaikiau gal ir todėl, kad rėkimas „genialu!“ būtų tik dar vienos etiketės lipdymas, vertinimas iš tariamos „niekieno žemės“, save nevalingai, bet taip noriai verčiant atskaitos tašku, Paskutinio teismo teisėju, Arkangelu Mykolu, o gal net ir pačiu Dievu, Visatos centru. „You and me and the devil makes three“. O visas spektaklis, mano supratimu, ir yra apie etikečių lipdymų nuodus, apie žmoniškumą, grūdamą į žemėtą bulvinį maišą ir velkamą per įšalusią vos sniegu dengiamą gruoblėtą žemę miškan, ten, kur galima bus apipilti jį visą benzinu ir padegti. Neatidarant ir nepažiūrint, ką ką tik įgrūdom maišan ir kas ten degdamas raitosi ir vaitoja, prašo pasigailėjimo, pagalbos ir visų pasaulio sielų keršto man, etiketes lipdančiam.