Lukas Šidlauskas

Jonas Basanavičius

Jonas Basanavičius – lietuvių visuomenės veikėjas, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas, nusipelnęs hipsteris. Jo vardu Lietuvoje vadinamos gatvės, mokyklos, kiti pastatai, objektai.

Redagavo laikraštį „Aušra“. Tuo metu niekas nepalikinėdavo anoniminių komentarų po straipsniais, nes nebuvo interneto (logiška). Anoniminiai komentarai būdavo siunčiami paštu (logiška). Jonas Basanavičius yra gavęs ne vieną laišką be atgalinio adreso su tekstu „Gaidys“, „Lochas“, „Kas tas Basanavičius?“, „Kiek galima apie tą tautinę dvasią, nebeturit daugiau apie ką rašyt?“, „Pyrmas“ ir pan. Kartais laiškas su tekstu „Pyrmas“ į redakciją ateidavo dviem savaitėm vėliau (laiškanešio trichineliozė).

Jonas Basanavičius dar buvo žinomas João Basanovo slapyvardžiu. Taip Jonas siekė didinti „Aušros“ skaitomumą užsienio rinkose. Kur tik João eidavo, tuoj visi prašydavo parašiuko: ant krūtinės, trapecijos, Nepriklausomybės Akto.

Nuotraukoje matome João Basanovą, kuris svajoja apie laisvą Lietuvą ir niūniuoja „You may say I’m a dreamer, but I’m not the only one“ eilutes. Vėliau jas pasivogė jo antros kartos pusbrolis Johnas Lennonas, iš išvaizdos stebėtinai panašus į João.

Žemaitė

Norėčiau tarti keletą žodžių ir apie Žemaitę.

Nesuklysiu pasakydamas, kad Žemaitė buvo viena žymiausių moterų per visą Lietuvos istoriją. Bet ji nebuvo vien tik moteris. Visų pirma, ji buvo šeimos žmogus, ji buvo motina, ji buvo antros kartos pusseserė, lindyhoperė, piešimo ant jūros akmenėlių dirbtuvėlių organizatorė. O visų antra, ji buvo rašytoja. Bet dabar galvoju, kad rašytoja ji buvo labiau visų trečia.

Žemaitė turėjo tris seseris. Vienos vardas buvo Juzefa, o kokie buvo kitų jos seserų vardai, grynai dabar – ką tik – mums pasidarė automatiškai nebesvarbu. Nes mums svarbu sužinoti Žemaitės ūgį.

Nėra iki šiol išlikę daug duomenų apie jos ūgį, bet peršasi išvada, kad Žemaitė buvo šiek tiek žemesnė už Vladą Garastą. Žemas ūgis nesutrukdė Žemaitei parašyti apsakymo „Marti“. Dabar netgi galvoju, kad jos ūgis buvo pats tas kaip tokiam romanui.

Lietuvos kaime, kur netrumpą gyvenimo dalį bazavosi Beniuševičiūtė-Žymantienė, tuometinė moterų padėtis nebuvo iš lengvųjų. Ji buvo iš horizontalesniųjų, ypač naktimis. Būdama moterų teisių aktyvistė, Žemaitė kovojo už įvairesnes to meto moterų padėtis. Rašytoja buvo veiklos žmogus, nes pagal charakterį ji buvo labiau sangvinikė.

Įdomus faktas: iki Žemaitės nešioti skareles ant galvos buvo prasto tono požymis, tačiau Žemaitės pavyzdys greitai užkrėtė to meto progresyvųjį jaunimą, įskaitant ir patį Tupaką Šakurą. Apie tai netgi yra pastatytas kriminalinio pobūdžio filmas, kuriame Žemaitės vyrą vaidina pats Alas Pacino. Būtinai pažiūrėkit tą filmą, vadinasi „Skaros veidas“ („Scarface“). IMDB reitingas – 6,2. Režisūra visai nieko, antraplaniai neblogai suvaidino. Toks „von trieriškas“. Žiūrėčiau antrą kartą.

Žymos: