„NaNoGenMo“ – tai „National Novel Generation Month“, literatūrą rašančių programuotojų ar programuoti mėgstančių rašytojų sambūris, 2013 m. lapkričio 1 d. prasidėjęs JAV. Kaip skelbia judėjimo pradininkas programuotojas Darius Kazemis, sumanymo tikslas yra išbandyti programavimo ir tradicinės literatūros sąveikas, pasižvalgyti, ką naudinga programuotojai ir literatai gali gauti vieni iš kitų.

Kasmetinėse lapkritį vykstančiose „NaNoGenMo“ sesijose keliama viena užduotis – parašyti tokį programinį kodą, kuris arba generuotų grožinius tekstus, arba darytų ką nors įdomaus su tradicinės literatūros kūriniais. Po mėnesio darbo dalyviai turi paskelbti tiek programinį kodą, tiek jo sugeneruotą literatūrinę medžiagą. Visi rezultatai atvirai prieinami „GitHub“ bendruomenėje (https://nanogenmo.github.io).

Pradėdami šiuo numeriu „Nemune“ pristatysime įdomiausius „NaNoGenMo“ darbus tikėdamiesi, kad ir lietuvių rašytojai bei programuotojai susidomės šiomis idėjomis ir pradės skelbti savo programavimo ir tradicinės literatūros paribiuose esančius kūrinius.

Šįkart jūsų dėmesiui – suomių kilmės programuotojo Hu­go van Kemenade’ės 2014 m. projektas, pavadintas „50 000 Meows“ (https://github.com/hugovk/meow.py). Iš pirmo žvilgs­nio šis sumanymas yra visiška nesąmonė – programinis kodas pakeičia visus literatūros kūrinio žodžius į įvairias „meow“ (taip angliškai kniaukia katės) variacijas, išsaugant originalaus teksto žodžių ilgius, sakinių ir pastraipų struktūras, skyrybą ir kartais net ritmiką. Pačioje pradžioje tokie vertimai į kačių kalbą nieko nedomino, tačiau kai H. van Kemenade’ė ištisiniu kniaukimu pavertė vieną svarbiausių JAV literatūros kanono tekstų, Hermano Melville’io romaną „Mobis Dikas“, į projektą dėmesį atkreipė net „The Atlantic“ ir „The Guardian“. Vienų žymiausių visoje Vakarų literatūros istorijoje pirmųjų pasakojimo žodžių „Call me Ishmael“ („Vadinkite mane Izmaeliu“) vertimą į „Meow me Meeeeow“ rašytojas ir „The Guardian“ apžvalgų autorius Tomas Meltzeris net pavadino „nemirtingu“.