Kadras iš filmo „Švilpiko diena“ (Groundhog Day, rež. Haroldas Ramis, 1993)
Saulius Keturakis

Ar pavyktų užpatentuoti literatūrinį siužetą?

Amerikietis romanų ir pjesių autorius Leonas Ardenas nėra garsus rašytojas. Piktesni kritikai nerinkdami žodžių jo romanus vertina kaip nuobodybę su antrarūšės pornografijos priemaišomis, o geros širdies literatūros apžvalgininkai stengiasi paprasčiausiai apsimesti, kad tokio literato nėra. Tačiau 1995-aisiais šiam rašytojui nutiko istorija, visam laikui L. Ardeno vardą įrašiusi jei ne į literatūros, tai į teisės vadovėlių puslapius.

1981 m. L. Ardenas paskelbė romaną „Viena puiki diena“ (One Fine Day) apie Niujorke gyvenantį vienišių Robinsoną Bleiką, įstrigusį kovo 15-ojoje. Diena lyg ir teka įprastai, tačiau vidurnaktį kažkas nutinka, ir kitą rytą viskas vėl prasideda iš naujo. Iš pradžių Robinsonas Bleikas nežinia kodėl nusprendžia, kad geri darbai turėtų nutraukti šitą velniavą, tad energingai imasi įvairių žygdarbių: bando išgelbėti prievartaujamą merginą ir įspėti transatlantinio skrydžio pilotus, jog lėktuve yra padėta bomba. Tačiau tapti didvyriu pagrindiniam romano herojui nesiseka – mergina išniekinama, lėktuvas susprogsta ir 192 žmonės žūva. Palengva Robinsonas Bleikas ima jausti malonumą žinodamas, kas bus vis pasikartojančio laiko kilpoje; jis nesibaimindamas pasekmių užmezga romaną su viršininko žmona, piktdžiugiškai mėgaujasi savo nusibodusios draugės savižudybe. Ko čia jaudintis, juk vis tiek kitą dieną viskas kartosis iš naujo! Tačiau nusižudžiusios draugės motina pasirodo esanti ragana, dėl kurios burtų Robinsonas Bleikas ir įstrigo kovo 15-ojoje. Tiesiog burtų mechanizmuose įvyko kažkoks gedimas ir, užuot ėjęs priekin, laikas ėmė kartotis lyg užsikirtusi plokštelė. Galų gale, norėdama atstatyti įprastą pasaulio tvarką, ragana sudaro sutartį su Dievu ir vieną gražų pavasario rytą pasaulis pagaliau išvysta kovo 16-ąją. Užkeikimas baigiasi, baigiasi ir romano istorija.

Pasakojimas skambėjo gana kvailai, skaitytojai knyga nesidomėjo, todėl L. Ardenas pabandė savo istoriją įsiūlyti kino studijoms. „Columbia Pictures Inc.“ kūrinį autoriui grąžino be jokių komentarų, bet „The Walt Disney Company“ nusipirko teisę kada nors ekranizuoti romaną. Laikas ėjo, leidinį pamiršo ne tik skaitytojai, bet ir pats autorius. „Nebegalvojau apie jį“, – vėliau viename interviu aiškino L. Ardenas. Todėl, kai pasirodė „Columbia Pictures Inc.“ statytas kino filmas „Švilpiko diena“ (Groundhog Day, 1993), rašytojas nustebo šio siužete atpažinęs savo daugiau kaip prieš dešimtmetį paskelbto romano idėjas. Dar didesnis apmaudas L. Ardeną apėmė sekant spaudos pranešimus apie neįtikėtiną romantinės komedijos populiarumą ir beveik 70 milijonų dolerių siekiančias pajamas. 2004 m. viename interviu rašytojas prisiminė anuomet apėmusius jausmus: visi filmo kritikai gyrė pagrindinę siužeto idėją, sakė, kokia ji geniali. O tai girdėdamas L. Ardenas jautėsi baisiai – kritikai kalbėjo apie siužetą, tačiau nė vienas niekada neištarė sumanymo autoriaus vardo. Tarsi to būtų maža, pasirodžius „Švilpiko dienai“, „The Walt Disney Company“ atsisakė bet kokių planų kada nors panaudoti L. Ardeno kūrinį.

Žymos: