Valdas Daškevičius | Poezija
svečių namai
išsipildė įsisenėjęs košmaras
neišlaikiau egzamino
nors tariausi kadaise išlaikęs
tuščiuose svečių namuose
mane prižiūri pakaitomis
keturi budėtojai
pirmasis prašo tikėti
antrasis ragina ginti garbę
trečiasis siūlo kliautis įstatymais
ketvirtasis pakviečia skristi
neleidžiama rinktis
slankioju blausiais koridoriais
kliūnu už užkaltų dėžių
už skersai pastatytų karučių
už laidų raizgalynės
miegant vyksta remontas
šešėliai darbo kombinezonais
daužo gręžia pjauna
palikdami krūvas atliekų
paryčiu triukšmas nurimsta
tik būgnas skalbimo mašinos
varto palaikę striukę
kurios nebeteks apsirengti
tarnausiu valdovei požemio
saugosiu tyrinėsiu
daugybės jos kambarių raktus
kol pažinsiu kiekvieną
iš veido
oda
ji atidavė įsčias ir krūtis
veidą liežuvį dantis
atidavė širdį
smegenis ir plaučius
tačiau viso to
mums neužteko
dar liko oda
permatoma
šilta ir švelni
susivyniojame į ją
ir ginamės nuo šalčio
sklindančio iš mūsų kūnų
ji mus apsaugos
iki užmigsime
iki pereisim sapno tarpsnį
iki vėl imsim plaukioti
iki vėl įkvėpsime oro
ir išlemensime
du pirmuosius skiemenis
jų neištrina
Dievo mėsmalės ratas