Nors mūsų, vakarietiškoje, kultūroje kopijavimas vertinamas neigiamai, tarsi nesugebėjimas parodyti kūrybiškumo bei originalumo – modernioje Vakarų visuomenėje itin aukštinamų savybių, Kinijoje atkartojimas turėjo ir vis dar turi kitokią prasmę. Dažniausiai jis suprantamas kaip priimtinas ar netgi sveikintinas elgesys bei gabumo požymis. Kinai mėgdžioja tai, kas pavykę, patikrinta ir patrauklu jų visuomenei, norėdami tai perprasti, įvaldyti ir kai kuriais atvejais patobulinti. Šioje kultūroje kopijavimas suvokiamas lyg būdas suprasti originalą. Produkto mėgdžiojimas ten atitinka komplimentą tiek objektui, tiek jo kūrėjui, tačiau tokie „pagyrimai“ neretai sukelia neigiamą vakariečių reakciją, yra smerkiami. Kultūriniai nesusipratimai – dažna Vakarų ir Kinijos sąveikos bei santykių plėtros pasekmė. Todėl siekti suvokti šį kopijavimo reiškinį – kokios jo ištakos, kas yra kopijuojama, ką pakartojimas iš tiesų reiškia patiems kinams – aktualu norint geriau suprasti šiuolaikinę Kinijos kultūrą apskritai, kurios svarba auga kartu su vis didesnę įtaką pasauliui darančia modernia šalimi. Svarbu pabrėžti ir tai, kad, nors kopijavimo kaip vertybės sampratai padėjo formuotis senovės kinų mąstymo tradicijos, tai ne vienadienis ir ne tik dabartinei Kinijai būdingas reiškinys, savo kulminaciją pasiekiantis būtent šiais laikais.

Šiandien Kinijoje kopijai arba pačiam kopijavimo veiksmui apibūdinti naudojamas žodis shanzhai 山寨, ir nors jis dažniausiai žymi tiesiog kopijavimą, originali reikšmė su tuo nieko bendro neturi. Anksčiau shanzhai buvo naudojamas apibūdinti gynybine tvora aptvertą miško vietovę arba gynybiniais įtvirtinimais saugomą kalnų kaimą. Pastaroji reikšmė, dėl žodžio vartosenos tradicinėje kinų literatūroje, yra glaudžiai siejama su nusikaltėlių ir asmenų už įstatymo ribų slaptaviete. Kalnų tvirtovė – vieta, į kurią nuteistieji bėgdavo, kad išvengtų jiems gresiančios bausmės. Įdomu tai, jog dažniausiai kinų vaizduotėje tokie nusikaltėliai matomi ne kaip pavojingi piktavaliai, bet lyg vakarietiškasis Robinas Hudas – tarsi didvyriai ir politiniai maištininkai. O šių pagrindinis tikslas – priešintis korumpuotai valdžiai, užkirsti kelią įstatymų nevaržomai neteisybei bei įvykdyti tikrąjį teisingumą. Taigi, shanzhai reikšmė neapsiriboja vien žodyniniu aiškinimu, bet slypi literatūros ir kultūros kontekstuose, o ją suprasti yra svarbu, norint geriau suvokti, kodėl kinai kopijoms apibūdinti pasirinko tokį, iš pirmo žvilgsnio visai su atkartojimu nesusijusį, žodį bei kokią pridėtinę prasmę ši sąvoka suteikia pačiai kopijavimo kultūrai.

Shanzhai terminas pradėtas vartoti jau daugiau nei prieš tūkstantį metų kaip neatsiejama liaudies pasakojimų apie didvyrius dalis. Vienas rinkinių – „Vandens pakraštys: pelkių herojai“ (水浒传 Shuihu Zhuan) – priklauso Keturiems klasikiniams kinų literatūros kūriniams (四大名著 Sidamingzhu). Jis susideda iš literatūrinių istorijų apie 108 už įstatymų ribų veikiančius herojus ir herojes, kurių pagrindine slėptuve tapo kalnuose įkurtos tvirtovės, kiniškai vadinamos tiesiog shanzhai. Knygoje aprašomi už įstatymų ribų veikę žmonės, įvairiais būdais stengęsi atimti turtingųjų neteisėtai susikrautą turtą, taip pat kovoti prieš korumpuotą valdžią ir ilgainiui ją nuversti. Visgi didžiausias šių „banditų“ noras buvo tarnauti savo šaliai bei jos imperatoriui, kuris istorijos pabaigoje atleidžia maištininkams jų nepaklusnumą ir pakviečia prisijungti prie imperatoriškosios armijos – jos gretose didvyriai ir toliau kovoja už savo tėvynę. Įdomu tai, kad šiame pasakojime maištininkai dažnai vadinami bei vienas į kitą kreipiasi hao han 好汉 vardu, reiškiančiu didvyrį ar tiesiog gerą vyrą. Nors senovėje naudota shanzhai sąvoka buvo neatsiejama nuo veikiančiųjų už įstatymų ribų, atrodo, kad tiek patys veikiantieji, tiek jų veikla kinų sąmonėje buvo traktuojama kaip nusižengimas dėl didesnio bei kilnesnio tikslo. Tuo tarpu pats terminas reiškė kovotojų prieš neteisybę, didvyrių bei patriotų buveinę, todėl senoji šio žodžio prasmė leidžia daryti išvadą, jog shanzhai sietas su teisingu elgesiu.

Pasakojimai apie maištininkus rodo, kad net ir kinų tautosakoje užkoduota tai, jog ne visi valdžios išleisti įstatymai yra teisingi bei verti laikymosi. Pažvelgus į aptartą pavyzdį, panašu, jog tam, kad taptum didvyriu bei pasiektum savo „aukštesnįjį“ tikslą, kartais tenka įstatymui nusižengti. Šiuolaikinėje Kinijoje kopijas gaminantys žmonės taip pat gali pateisinti save sakydami, jog daro paslaugą visuomenei ir dirba vardan „aukštesnio“ tikslo – juk jie įneša į rinką geidžiamus produktus už mažesnę kainą, todėl elitinės prekės tampa populiarios ir prieinamos kiekvienam. Kai kurie jų laiko save moralės sergėtojais, o ne nusikaltėliais. Vienas didžiausių „Cartier“ firmos laikrodžių padirbinėtojų interviu, duotame iš kalėjimo, yra pasakęs: „Jūs sukūrėte svajonę, o mes ją išpopuliarinome.“ Galbūt visuomenė šiuolaikinius shanzhai kultūros atstovus taip pat traktuoja kaip hao han – didvyrius, apeinančius įstatymus dėl tauraus tikslo bei didesnio gėrio? Ir gal jie, kaip tie legendiniai didvyriai, kopijuodami atima iš Vakarų kompanijų pelną tik tam, kad subalansuotų pasaulio pusiausvyrą bei neteisybę, patirtą Vakarų šalims kolonizuojant, pavergiant ir išnaudojant kitas tautas? Juk kopijuodami kinai vakarietiškų kompanijų sąskaita turtina savo valstybę, taip tarsi atsigriebdami už Kinijos ekonominį ir politinį nuosmukį, prasidėjusį kartu su Vakarų šalių kišimusi į šalies vidaus reikalus. Todėl užsiimantieji shanzhai veikla šiuolaikinėje Kinijoje gali turėti ir patriotinių motyvų.

Shanzhai tradicinė vartosena suteikia šiuolaikiniam žodžio variantui poetišką potekstę ir erdvės spekuliacijoms, tačiau iš tiesų senoji reikšmė nėra termino atgimimo priežastis. Tikroji šio žodžio laipsniška reikšmės kaita bei evoliucija Kinijoje siejama su Guangdžou regionu ir šalies ekonominiu augimu. Viena iš naujosios reikšmės atsiradimo versijų yra susijusi su Kinijos pietuose esančio Šendženo miesto plėtra XX a. devintajame dešimtmetyje, kai jis buvo paskelbtas pirma laisvąja ekonomine zona Kinijoje. Tuo metu Šendžene įsikūrė daugybė firmų, kopijavusių vakarietiškus elektronikos prietaisus, ypač mobiliuosius telefonus. Kopijuojantieji, nedrįsdavę ant mobiliojo įrašyti nei originalaus prekinio ženklo pavadinimo, nei savo sugalvoto naujojo, tokį telefoną paženklindavo dviem raidėmis – kiniška Šendženo santrumpa – „SZ“. Manoma, kad ilgainiui šios raidės buvo iššifruotos ne kaip Šendženas, bet kaip shanzhai. Tiesa, šie du žodžiai kinų kalboje skamba panašiai, todėl terminas taip pat kildinamas būtent iš paties miesto, kuriame pradėtas kopijuoti vienas didžiausių vakarietiškų gaminių kiekių, pavadinimo. Tikėtina, jog didmenininkų, šnekančių su kantonietišku akcentu, frazė „Šendženo produktas“ skambėdavusi panašiai kaip „shanzhai produktas“. Taip pat egzistuoja versija, kad pirmasis pokytis tarp pirminės ir šiuolaikinės shanzhai reikšmės įvyko XX a. šeštajame dešimtmetyje Honkonge, kai miestas dar buvo pradinėje savo ekonominio vystymosi stadijoje. Tuo metu kalnuotose jo apylinkėse įsikūrė daugybė mažų gamyklų, kurių produkcija buvo pateikiama kaip garsių firmų gaminiai. Jos vietinių taip pat vadintos shanzhai gamyklomis. Tokių gamyklų fenomenas pačiame Honkonge jau išnyko, tačiau yra manančių, kad pirmiausia žodis shanzhai pradėjo plisti iš čia ir įgavo reikšmę, susijusią su Honkongo fabrikuose gamintomis kopijomis. Taigi, shanzhai atgimimas neabejotinai sietinas su Kinijos pietine dalimi.