Nieko baisiau, nuobodžiau, šleikščiau negali būti už neklystantį. Bet siaubingiausia, kai žmogus, pats save tokiu laikydamas, imasi represijų prieš, jo manymu, klystančius. Tai nėra tik diktatūra, despotizmas, stagnacija, anachronizmas. Tai yra baimė, desperacija, pralaimėjimas, agonija, prasiveržianti įvairių galių demonstravimu, kad viskas būtų suvaldyta, sutvarkyta, suteisinginta.

Klaida yra nežinomybė. O nežinomybė baugina. Atmetimas, laužymas, supainiojimas, maištas, ginčas, prieštaravimas – grėsmė žinomam, pažiniam, pastoviam, aiškiam, nuspėjamam, laukiamam, garantuotam. Garantija eliminuoja riziką, o tuo pačiu ir proveržį. Klaida nėra dėsningas dviejų priešybių pasikeitimas vietomis, kai kasmet iš Hado į Demetros glėbį grįžta Persefonė arba saulelė budina svietą, o rudenį vėl ima leistis į tamsybes. Klaida yra mergaitė, sausio mėnesį iš po sniego skinanti žibuokles ir negalimą paverčianti galimu.

Argi kam neaišku, kad nuostabiausias dalykas žemėje yra klaida? Klysti, klysti ir dar kartą klysti – štai amžinojo variklio sąlyga. Be klaidos nebūtų buvę jokio progreso medicinoje, inžinerijoje, astronomijoje ar aritmetikoje. Bet labiausiai klaida reikalinga kūryboje. Ar yra nors vienas menininkas, pripažintas genijumi ir tokiu tapęs be klaidos? Apskritai, jei ne klaida, muzikoje nebūtų sudygęs džiazas, dailėje – kubizmas, poezijoje – dadaizmas, architektūroje – neoekspresionizmas, šokyje – kontemporaris, teatre – postdrama etc. Šimtai naujų galimybių, šimtai naujos meno kalbos variantų radosi tik todėl, kad kažkas suklydo netyčia arba tyčia.

Galiausiai visas žmogaus gyvenimas yra klaida. Be jos neįmanoma savikūra ir tobulėjimas. Ne laike, o kokybėje. Netikiu laiko kategorija, priimtinesniu laikau esaties (vaikai tai jaučia ir labai dažnai kūdikystėje vietoj yra sako esa) požiūrį – kai visi laikai yra, egzistuoja vienu metu. Tačiau jei reiktų įsisprausti į definicijos rėmus, teigčiau, kad klaida yra ateitis. Ji yra grožis, galimybė, išsilaisvinimas, nuostaba, aiktelėjimas, persivertimas, drąsa. Ir todėl – laisvę klaidai!