John M. Bennett: „Rašyti taip, tarsi nebūtų rytojaus“
Saulius Keturakis
Apie šį rašytoją-eksperimentatorių kritikai sako, kad jis per penkiasdešimt metų nė karto nebuvo nuobodus. Johnas M. Bennettas paskelbė apie 400 knygų, buvo įkūręs specialią avangardo literatūrai skirtą leidyklą „Luna Bisconte Prods“, garsius eksperimentinės literatūros žurnalus „Vagabond“ ir „Lost & Found Times“. Jis yra Lotynų Amerikos literatūros mokslų daktaras, Ohajo valstybiniame universitete kuruoja avangardo literatūros rinkinį (Avant Writing Collection). Johnas buvo rašytojo Charleso Bukowskio rankų lenkimo varžybų partneris, ir už jį daugiau alaus galėdavo išgerti tik kita JAV avangardo legenda Curtas Johnsonas, trumpų apsakymų kūrėjas.
Manote, šis žinomo JAV avangardisto J. M. Bennetto kūrybos bei gyvenimo pristatymas – kažkoks jokios logikos neturintis kratinys? Bet būtent tokius savo svarbiausius principus dėsto ir pats rašytojas: „Nieko neplanuoju, – sako jis paklaustas standartinio klausimo apie kūrybinius užmojus, – tiesiog laikau duris visada atviras.“ Ir, kaip leidėjas bei redaktorius, pasidalina savo svarbiausiu leidybos organizavimo principu: „Nieko neplanuokit, būkit kaip gyvsidabris. Jei ne – tik gaišinate visų laiką.“
Kurti poeziją jis ėmė anksčiau, nei išmoko rašyti ar skaityti. Būdamas devynerių kažką braižė, o tik gerokai vėliau suvokė, jog tai ir buvo vizualioji poezija. Sąmoningai tapti poetu apsisprendė sulaukęs dvylikos. Nuo laiko rašo, nes negali kitaip.
J. M. Bennettas visuomet pirma rašo ranka, paskui – kompiuteriu. Tik tada redaguoja. Paprastai eilėraštį baigia tą pačią dieną, kai pradėjo. Svarbiausia kūrybinė paslaptis – pradėti rašyti, nepaisant abejonių. Kuria angliškai, prancūziškai ir ispaniškai. Johną nuolat įkvepia kas nors naujo. Gal dėl šios priežasties jis niekada neavi tų pačių batų dvi dienas iš eilės. Nes, kaip pats sako, jam patinka žiūrint žemyn matyti vis kažką kito.