fbpx

Edvinas Valikonis | Poezija

kūdikiai

kažkur barška puodai
barška dubenys ir dubens kaulai
barška kaulai dubenyse
kažkur žvanga šaukštai
jais fechtuojasi mėgėjai aktoriai
mėgstantys vaidinti smurtą
kažkur skimbčioja buteliai
pokši šaunami kaiščiai
tyli neplaunamos taurės
būriuojasi kriauklėse miniomis
kažkur dūla langai
nes viduje per daug kvėpuojama
per daug gailių atodūsių
per daug įkaitusių aimanų
nes viduje per daug gyvenimo
kažkur virtuvėse sūkuriuoja miltai
ir į miltus malami kūdikiai
iš dulkių į dulkes iš miltų į miltus
kažkur virtuvėse kūdikiai auga
iš mažų žmonių į didelius – –
į didelius žmones
virtuviniais peiliais išpakuosiančius
juos pagaminusių mažų žmonių
laiškus

apokalipsė

mes pasitiksime ten vasarą,
savo gyvenimų vasarą, šviesos
šuoruose, jiems gėlėjantis,
žalumos vardui pildantis žaluma,
bitėms atgyjant, jos mirusios jau
šitiek mėnesių, jos mirusios, bet
nebeilgam; apie tokias dienas
rašomos dainos, apie tokias vietas
statomi monumentai ilgesiui,
jų nevarsto neurozių strėlės,
jie išmaitina maldininkus,
tikėjimu, mana ir manija, bet
nebeilgam; tokios dienos ilgai
nesitęsia.

2018-09-21
Tags: