Raudondvario dvaro biblioteka buvo viena gausiausių XIX a. vidurio – XX a. pradžios Lietuvos dvarų bibliotekų. Didžiąją jos dalį sudarė XIX a. įvairiakalbiai universalios tematikos leidiniai, tačiau vertingiausi – XV–XVIII a. spaudiniai bei rankraščiai.

Prie bibliotekos formavimo prisidėjo kelios Tiškevičių (Tyszkiewiczių) kartos. 1846 m. Raudondvario savininko Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus įgaliotinis Sankt Peterburge, kolegijos asesorius Leonardas Liubowickis, nupirko senatoriaus Vasilijaus Sergejevičiaus Novosilcevo asmeninę biblioteką ar didžiąją jos dalį. 1868 m. į Raudondvarį pateko našlaičiu likusio Benedikto Henriko Tiškevičiaus tėvų biblioteka. Keliautojas, fotografas ir kolekcininkas B. H. Tiškevičius Raudondvario bibliotekos kolekciją papildė leidiniais, pirktais antikvariatuose ar knygynuose, bei fotografijomis iš kelionių Alžyre, Egipte, Kinijoje, Ceilone, Japonijoje ir kt. 1903 m. iš tėvo dvaro valdymą perėmė Benediktas Jonas Tiškevičius. 1903–1914 m. jis su žmona Róża Branicka ypatingą dėmesį skyrė bibliotekos gausinimui – garsus lenkų kolekcininkas, etnografas Michalas Federowskis padėjo jiems įsigyti leidinių vietiniuose ir užsienio antikvariatuose.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Raudondvario dvaro bibliotekoje būta apie 10–20 tūkst. egz. knygų, rankraščių, ikonografijos ir kartografijos dokumentų iš visos Europos. Sukauptas gausus graviūrų ir ekslibrisų (apie 1500 vnt.) rinkinys. Dvaro biblioteka išsiskyrė kalbų (lotynų, lenkų, prancūzų, vokiečių, anglų, italų, rusų, čekų, lietuvių ir kt.) bei temų (religija, istorija, etnografija, menas, grožinė literatūra ir kt.) įvairove. Jos išskirtinumą taip pat liudijo knygų nuosavybės ženklų gausa ir leidinių (ypač XVI–XVIII a.) įrišų įvairovė. Artėjant Pirmajam pasauliniam karui, grafai Tiškevičiai paliko Raudondvarį. Vertingiausią bibliotekos dalį jie išsivežė į Lenkiją, šioji po Antrojo pasaulinio karo atiteko Lenkijos nacionalinei bibliotekai Varšuvoje. Likusi kolekcijos dalis pasklido po akademines, viešąsias ir privačias bibliotekas.

1930 m. birželio 15 d. Lietuvos universiteto (dabar – Kauno technologijos universitetas) bibliotekoje įvyko iškilmingas akademinės bendruomenės susibūrimas, kurio metu Vokiečių knygyno Kaune savininkas Walteris Fisheris įteikė universiteto rektoriui Raudondvario dvaro bibliotekos dalies dovanojimo aktą. Padovanotas knygų rinkinys (7874 egzemplioriai) sudarė 1/7 tuometinio bibliotekos fondo ir buvo įvertintas virš 100 000 litų. Didžiąją jo dalį užėmė XVI–XIX a. spaudiniai, išleisti lotynų, prancūzų, lenkų ir kt. kalbomis.

Iki šių dienų bibliotekoje išsaugotose Raudondvario dvaro knygose randami jų nuosavybės ženklai: superekslibrisai, antspaudai, įrašai ir marginalijos.

Vienas iš superekslibrisų – B. H. Tiškevičiaus inicialai B. CTE T (pran. comte – grafas). Jie matomi 47-ių nedidelio formato leidinių žalios spalvos odos įrišuose. Nugarėlėse įspausti paauksuoti augaliniai ir geometriniai motyvai, pagrindiniai knygos identifikavimo duomenys. Superekslibrisas įspaustas viršelį puošiančio paauksuoto ornamento apatiniame dešiniajame kampe. Taip įrištos XIX a. išleistos grožinės literatūros knygos prancūzų ir lenkų kalbomis. Tai – Walterio Scotto, Honoré de Balzaco ir kt. rašytojų kūriniai.