DAINIUS DIRGĖLA | Poezija
johanneso gutenbergo
pamąstymai nuo debesies
jie skaito poeziją
iš telefonų
akivaizdu
kažkas jiems paskambina
tą poeziją padiktuoja
arba atsiunčia
kur jų poezijos rankraščiai
kurie nedega nebent ima ir perdega
ką jie skaitys
kai išsikraus tų išmaniųjų baterijos
ką jie skaitys
kai išjungs tą velnio elektrą
ką jie skaitys
kai išnyks visi nematomi icloud’iniai debesys
ką jie skaitys
kai žus visi džedajai wifi’iai
ką jie skaitys
kai baigs galioti operacinės sistemos
ką jie skaitys
jei visos jų atmintys išorinėse laikmenose
——————————-
ką galvoja pati poezija:
iki manęs be manęs
su manimi per mane
po manęs per mane
po manęs be manęs
mefistofelis faustas
šiaurės miestelis
ir vėl sigitui parulskiui
atšilimas
kaip pragaro prieangis
karštis iš požemių ir iš dangaus
kaitina kryžmine ugnimi mirguliuojantį vaizdą
mefistofelis
su šortais ir kepure
nuo saulės su snapeliu
baltom neįdegusiom rankom ir kojom
išbalusiu veidu ugnis ir kaitra jo neįdegina
pasivaikščioti vedantis faustą
už pavadėlio
lėtai suka ratus pirmą antrą…
aštuntą devintą
ir vėl vis ratu ir ratu
aplink nematomą
š miestelio krematoriumą
reikia nueiti bent dešimt
tūkstančių žingsnių per dieną
būtina palaikyti sportinę formą kitaip
koks gi tu mefistofelis koks gi jis faustas
minti vietoje elipsinį treniruoklį
žiūrint į jėzaus širdies ir kitas bažnyčias
tikrai nepakanka
minti vietoje mintį
apie sielos atsiskyrimą nuo kūno
žiūrint į kylančius karšto oro balionus
tikrai nepakanka
minti vietoje mintį
apie jo sugrįžimą
taip pat nepakanka