„Domas Žeromskas kuria naują, kūrybišką, kupiną dvasios ir puikių idėjų muziką, o jo atlikimas yra išskirtinis“ – autoritetingajame amerikiečių žurnale „JAZZIZ“ lietuvio debiutinį albumą „Infinite Itinerant“ (2019) įvertino pernai festivalio „Kaunas Jazz“ publiką sužavėjęs vienas garsiausių mūsų laikų džiazo pianistų, klavišininkų, kompozitorių Bobas Jamesas. Šie daugiau nei palankūs žodžiai skirti pianistui, kuriam darant įrašą tebuvo… septyniolika! Dabar Domas studijuoja prestižiniame Berklio muzikos koledže1, Bostone.

Vaikystės ir paauglystės metais Domo startas kelyje į fortepijono meno aukštumas niekuo nesiskyrė nuo daugelio kitų pradedančiųjų. Situacija pakito, kai jaunuolį patraukė džiazas (šį sūnaus polinkį skatino džiazui neabejinga mama Asta Žeromskienė – akordeonininkė, pedagogė). Naujus horizontus atvėrė žinomas Lietuvos džiazo pianistas, kompozitorius bei pedagogas Olegas Molokojedovas, kitas pasižymėjęs Lietuvos džiazo pianistas, pedagogas Tomas Kutavičius skatino naujų erdvių paieškas, o garsus saksofonininkas Vytautas Labutis suteikė praktinės patirties. Būtent V. Labutis subūrė džiazo jaunuomenę projekte „Silent Blast“ (beje, šį pavadinimą pasiūlė D. Ž.), kuris aktyviai koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo daugelyje festivalių.

Lietuvoje Domui dažniausiai tekdavo groti su gerokai vyresniais, labiau patyrusiais muzikais, tad nėra keista, jog kilo noras pasidomėti svetur gyvenančiais bendraamžiais džiazmenais. 2018 m. vasarą paieškos atvedė į Bostone rengiamas kūrybines dirbtuves. Jaunuolis patraukė džiazo grandų dėmesį ir tapo pirmuoju lietuviu, pelniusiu pilną stipendiją studijoms Berklio koledže. Anot Domo, iš dalies tai lėmė labai naudingos saksofonininko Liutauro Janušaičio konsultacijos prieš tolimą kelionę (Liutauras – pirmasis lietuvis, baigęs Berklio muzikos koledžą).

Kiekvieno muziko kūrybinėje biografijoje debiutinis albumas – itin svarbus. Tai tarsi svari paraiška, atskaitos taškas. Pernai išleistam ir tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje (Muzikos salėje) pristatytam D. Žeromsko „Infinite Intinerant“ būdinga neįtikėtina branda, nors čia apibendrinama tai, kas sukurta iki pilnametystės. Štai kompozicija „Positive“ gimė, kai vaikinas buvo vos penkiolikos. Albumą įgroti Domui padėjo gausi ir solidi lietuvių džiazmenų komanda bei penki užsieniečiai. Įdomu, kad vokalistas Orphée Noah, sužinojęs, kokio amžiaus kūrėjas jam siūlo bendradarbiauti, atsisakė pradinio požiūrio į kvietimą kaip į „verslo pasiūlymą“ ir pastebimai susimažino honorarą. Domas ypač džiaugėsi, kad įrašuose dalyvauti sutiko saksofonininkas Braxtonas Cookas, nes kompozicija „White Light“ skirta atlikti būtent jam.

Taip, D. Žeromskas dar labai jaunas, tačiau jau nemažai nuveikęs muzikantas. Taigi, į Kaune suformuluotus klausimus atsako Bostone gyvenantis ir studijuojantis pašnekovas.

Kai apsistojai Bostone, neišvengiamai teko adaptuotis. Juk bemaž viskas kitaip: kita laiko juosta, etnokultūrinė terpė, tradicijos, kasdienis tempas ir t. t. Kaip tai įveikei? O galbūt jokių sunkumų net nepatyrei?

Labai padėjo mėnuo, kurį Bostone praleidau 2018-ųjų vasarą, tąkart dar be ypatingų lūkesčių ar akademinio spaudimo. Jau tada neblogai susipažinau su Berklio koledžo aplinka bei mums aktualia miesto dalimi. Su keliais tuomet sutiktais bendraminčiais per metus užmezgėme tvirtas draugystes ir šiais mokslo metais Bostone susitikome jau išskėstomis rankomis, kažkuria prasme jautėmės lyg sugrįžę namo. Tiesa, koledžo struktūra, studijų tempas ir užimtumas stipriai skyrėsi nuo vasaros stovyklos, turėjome persiorientuoti, tačiau draugų palaikymas bei bendrystė tapo savotišku užnugariu, galima sakyti, net varomąja jėga.

Kultūrų, rasių, tautybių įvairovė man nekliuvo nei dabar, nei 2018-ųjų vasarą. Tiesa, šiais metais susidūriau su paradoksu, jog net ir iš pačių geriausių paskatų, siekiant lygybės gimstantys sumanymai gali visai neplanuotai suveikti kaip atskiriantys. Nors, būdamas vienu iš vos trijų ten besimokančių lietuvių, priklausau absoliučiai tautinei ir kalbinei mažumai, esu baltaodis vyras. O tai reiškia, kad man negalioja nė viena iš Berklio siūlomų inicia­tyvų, lengvatų bei programų, skirtų stiprinti atskiras kultūrines ar etnines bendruomenes, organizuoti joms bendrą laisvalaikį, ypatingus su profesija susijusius užsiėmimus, meistriškumo kursus. Todėl teko patirti situacijų, kai sistemos buvau „nepakviestas“ ten, kur labai norėčiau būti. Tačiau tikrai negaliu pykti – privalau įvertinti JAV istorinį bei kultūrinį kontekstą ir šių dienų realybę, kuri už koledžo sienų vis dar gali būti atšiauri ir neteisinga. Šiomis priemonėmis siekiama gydyti rasizmu bei įvairiais stereotipais grįstos diskriminacijos žaizdas. Tam prireiks laiko.

Kokia buvo Tavo kasdienė dienotvarkė iki koronaviruso, kokia yra dabar? Ką veikei (veiki) savaitgaliais?

Anksčiau mano dienotvarkė, nors iš dalies ir sustyguota, kiekvieną savaitės dieną būdavo visiškai unikali, dažnai – nenuspėjama. Atskiros paskaitos gali įvykti bet kuriuo metu, nuo devintos iki dvidešimt pirmos valandos. Paskaitų laiką, dėstytojus ir pakraipas iš esmės renkamės patys. Šiais metais turėjau daug teorinių paskaitų – džiazo ir klasikinės harmonijos, dirigavimo, klausos lavinimo, instrumentuotės, aranžavimo. Tiesa, labai pravertė Balio Dvariono muzikos mokykloje per dešimt metų įgytos teorinės žinios. Pavyzdžiui, Svetlanos Puidokienės solfedžio pamokos leido Berklio dvejų metų solfedžio kurso atsikratyti jau per pirmą pusmetį. Turime ir įvairių humanitarinių bei tiksliųjų mokslų disciplinų, vieną savaitinę specialybės paskaitą, dėstytojų vadovaujamų ansamblių. Ko Berklyje yra daug (o dažniausiai – pernelyg daug), tai pačių studentų organizuojamų kolektyvų bei koncertų. Negėdingai pasirodyk viename, ir nulipęs nuo scenos gausi tris naujus pasiūlymus. Į šį verpetą, ypač nepatyrusiam pirmakursiui, lengva įsisukti, bet vėliau tenka gailėtis, kai repeticijas ar įrašus esi priverstas planuoti aukodamas miegą, gadindamas mitybą ar stingant laiko pasiruošti egzaminams. Ir nors šią pamoką išmokau gerokai prieš atvykdamas į Berklį, šiemet mano savaitgaliai bei laisvalaikis vis vien dažnai užsipildydavo neprivaloma muzikine veikla. Dabar koledžo patalpos iš dalies uždarytos, dauguma studentų išvyko namo, vos keliems mūsų buvo leista likti bendrabutyje iki semestro pabaigos. Paskaitos vyksta pagal įprastą tvarkaraštį, tik nuotoliniu būdu. Berklis, verta paminėti, su tuo tvarkosi gana sklandžiai ir sėkmingai. Kadangi neliko ansamblių, turiu laiko dirbti savarankiškai ir daugiau užsiimti kūryba.

2020-04-20